Istorijos, kai žmonės ima globoti likimo nuskriaustus, biologinių tėvų meilės nemačiusius vaikus, visuomet suvirpina širdį.
Antai Šimonyse gyvenanti Sandra Ratkutė, mokytoja, trijų atžalų mama, prieš porą metų tapo paauglių seserų Skaistės ir Karinos globėja (rūpintoja).
„Tikrai nesijaučiu ypatinga. Manau, kad kiekvienas žmogus būtų taip pasielgęs“, – kuklinosi S. Ratkutė.
Vilė LEŠČINSKIENĖ
Lemtingas atsitiktinumas
Pašnekovė su šeima iš Kauno į Šimonių gyvenvietę atsikraustė prieš penkerius metus. Iki tol su Kupiškio kraštu nieko bendra neturėjo.
„Tiesiog taip susiklostė aplinkybės. Sūnus sirgo astma ir gydytojai ragino keisti gyvenamąją vietą, kad ji būtų kuo arčiau gamtos.
O ir darbo reikalai neaiškūs pasidarė. Galima sakyti, kad į Šimonis priviliojo darbo skelbimas, tada ieškota istorijos mokytojo“, – pasakojo S. Ratkutė.
Reikėjo skubiai susirasti ir gyvenamąją vietą.
Kadangi šeimos finansai nebuvo pertekliniai, o ir rinktis beveik nebuvo iš ko, šeima įsikūrė kukliame mediniame dviejų aukštų name, kuris prašyte prašėsi remonto.
Plačiau skaitykite balandžio 30 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF (3 Eur/mėn.)