Vilė LEŠČINSKIENĖ
Ar pamisliot, kad unt svieto
Šitėp būt galatų,
Par kompiuterį jau mokslas
Vyksta untri matai.
Nieko sau gyvenimėlis –
Pamokos iš lovos,
Jė bobuta nepakėla,
Skaitos pavėlovįs.
Kas ščyrėsnis iš unksčiau,
Atsokymus runda,
Kas tingėjo, tom dabar
Knyga runkų kunda.
Mokytoja par akranų
Pasakoja, rošo,
Taįdomu gol keliem,
Kiti nosis kropšto.
Mokslai toks marūdnas dorbas,
Zbitkyt – nenobodu.
Va katras par pamokų
Užpakalį roda.
Kas čia tėp padirbt galajo?
Prošė prispažintų.
Gauk tu tokį, katras tau
Išsispavėdotų.
Grait agzaminai brandos,
Baigsis mokslo matai.
Lauksma visi, nekantrausma,
Kokė razultatai.
Jurgos Banionienės nuotrauka
