Dailininkas Remigijus Gataveckas atsisakė piešti šunis, žaidžiančius kortomis, bet sutiko vesti akademinio piešimo pamoką Kupiškio viešosios bibliotekos lankytojams
Broliai Remigijus ir Algirdas Gataveckai gerai žinomi dailės profesionalai. Retas nėra girdėjęs apie jų talentą, ypač po to, kai Prezidentei Daliai Grybauskaitei įteikė sukurtą jos portretą. Šių dailininkų meistriškumas tiesiog stulbina – fotografinio realizmo metodu dirbantys broliai pasiekia didesnį nei realybėje vaizduojamo objekto tikroviškumą, naudodami unikalias savo sukurtas piešimo technikas. Visa tai ir sudaro didžiausią jų kūrinių vertę.
Laimingai sutapus aplinkybėms (Remigijaus Gatavecko uošviai gyvena Kupiškio mieste) ir parėmus Lietuvos kultūros tarybai, pavyko susitarti dėl akademinio piešimo pamokos Kupiškio viešojoje bibliotekoje. Ši pamoka, projekto ,,Šventinis desertas Kovo 11-ajai“ sudėtinė dalis, vyko buvusių kareivinių pastato parodų salėje rugsėjo 4 dieną.
Daugiau kaip dvidešimt dalyvių, iš anksto užsiregistravusių telefonu, piešė kaip tikri dailininkai, stovėdami prie molbertų, klausydami Vilniaus dailės akademijos docento Remigijaus Gatavecko dėstomų akademinio piešimo taisyklių. Nors pamokos dalyviai buvo labai įvairaus amžiaus – nuo mokinių iki solidaus amžiaus senjorų – bet tai netrukdė jaunam, bet jau patyrusiam dailės pedagogui paaiškinti ir pademonstruoti svarbiausius akademinio piešinio elementus. Pustrečios valandos pamoka prabėgo nepastebimai. Toks jausmas pažįstamas visiems, dirbantiems mėgstamą darbą. Ir nors norimą rezultatą ne visi pasiekė, nusiminusių nebuvo. Labai gerai buvo matyti, kokį didelį kelią reikia nueiti siekiant meistriškumo ir kokia milžiniška distancija skiria tikrą meistrą nuo pradedančio mėgėjo. Pažinimas išlaisvina ir sustiprina – pamokoje dalyvavę Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos mokiniai, manau, su tuo sutinka.
Po pamokos nedideliu būreliu susėdę aptarti rezultatų, šnekučiavomės apie dailininko gyvenimą ir darbą. Remigijus Gataveckas šiandien dirba Vilniaus dailės akademijoje, tačiau kaip dailininkas taip pat turi daug užsakymų, tarp kurių būna ir tikrai kurioziškų. Vienos verslo firmos darbuotojai yra prašę perpiešti paveikslą, vaizduojantį šunis, žaidžiančius kortomis, o kiti nustemba sužinoję kūrinio kainą. Taip, kaina gali pasirodyti tikrai įspūdinga. Jei prieš kelerius metus darbai kainavo daugiau kaip keturis tūkstančius eurų, tai šiandien jie kainuoja daugiau kaip 20 tūkstančių. Kodėl taip brangiai? Atsakymas paprastas – natūralaus dydžio piešinio kūrimas kartais trunka ir daugiau kaip metus. Jei padalysime šią sumą mėnesiais, gausime kainą, kuri nėra tokia įspūdinga, bet realiai atspindi dailininko meistriškumo lygį ir darbo kūrimo laiką. Užsakymų netrūksta, dažnai tenka atsisakyti, rekomenduoti kitus autorius. Procesas užtrunka, ir darbas brangiai kainuoja, tai ar ne todėl iš Vilniaus dailės akademijos piešimo katedros fondų dingę dailininko Remigijaus Gatavecko darbai iki šiol nesurasti? Taip, iš tiesų, kada derinome pamokos vedimo detales, prašiau Remigijaus atsivežti ką nors iš savo studijų laikų piešinių. Deja, atsakymas buvo netikėtas – piešiniai pavogti iš akademijos piešimo katedros fondų. Kolekcionierių grobis? Kas dabar žino, bet šis faktas tik patvirtina kūrėjo darbų vertę.
Algirdas VENCKUS,
Kupiškio viešosios bibliotekos direktorius
