„Muzikos teorijos pagrindai kuriant elektroninę muziką yra privalumas, bet tokie specifiniai dalykai kaip natų pažinimas ar mokėjimas groti instrumentu nebūtinas“, – iš patirties sako Lukas Grinys.
Naujas albumas „Tygos“ yra trečias jo, kaip Norto, albumas.
Nuotrauka iš asmeninio pašnekovo albumo
Kaune gyvenantis Lukas Grinys jau ne vienerius metus pasinėręs į muzikinius eksperimentus. Kupiškėnas, anksčiau žinomas sceniniu vardu LG, iš didžėjaus tapo elektroninės muzikos kūrėju – Nortu.
Neseniai Nortas pristatė savo trečią albumą „Tygos“ ir baigė medicinos magistrantūros studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Pašnekovas papasakojo, kaip sekėsi suderinti muziką ir studijas, ką reiškia naujas albumo pavadinimas ir kodėl jo kuriama muzika – be žodžių.
Vilė LEŠČINSKIENĖ
Esi muzikos kūrėjas. Iš kur ta meilė muzikai? Kada pajutai, kad tai – Tavo stichija?
Su muzika draugauti pradėjau 6-oje klasėje – per Kalėdas dovanų gavau MP3 grotuvą, tačiau nežinojau, ko klausytis. Palaipsniui į grojaraštį dėjau dainas iš muzikiniuose televizijos kanaluose transliuojamų klipų, žaidžiamų kompiuterinių žaidimų ir tuometinių populiarų dainų draugų grupėje. Savitas skonis ėmė formuotis po kelerių metų, kai susidomėjau elektronine muzika. Po truputį pajutau, jog tam tikra, net ir naujai išgirsta, muzika man kelia šiltas emocijas, skatina prisiminimus. Prieš daugiau nei dešimt metų pradėjau domėtis, kaip gimsta elektroninė ir hiphopo muzika, nagrinėjau prodiusavimo ir kūrybos ypatumus. Taip prasidėjo ir pirmi mėginimai kažką kurti. Su laiku įgavau vis daugiau naujų įgūdžių bei žinių.
Prie didžėjaus pulto atsistojai mokyklos laikais. Prisistatydavai sceniniu vardu LG. Ar galima sakyti, kad tai buvo Tavo muzikinio kelio pradžia?
Tai buvo labiau kaip muzikinio kelio įtvirtinimas, kadangi prie Kupiškio jaunimo centro didžėjų klubo prisijungiau jau turėdamas kūrybinės patirties. Į tai žvelgiau kaip į galimybę groti savo muziką ir būti išgirstam. Kupiškio jaunimo centro veikloje dalyvavau 2010–2013 metais, iki pat mokyklos baigimo. Žvelgiant iš dabartinės perspektyvos tai buvo smagūs metai, kupini nuostabių atsiminimų, žmonių, išvykų bei renginių. Labai džiaugiuosi, jog buvo tokia proga būti mažos šokių muzikos bendruomenės dalimi ir tobulėti kaip didžėjui.
Kurti muziką išmokau pats. Prieš dešimt metų tiek daug informacijos kaip dabar – nebuvo. Mokymasis buvo labai lėtas, pagrįstas bandymų ir atradimų metodika. Absoliuti dauguma mano pradinės kūrybos buvo būtent remiksai. Tai galimybė pritaikyti savo klausomus ir mėgstamus kūrinius šokių aikštelei.
Šiuo metu prisistatai Norto slapyvardžiu. Gal galėtum atskleisti, ką reiškia Tavo naujas scenos vardas?
Vardas ypatingos reikšmės neturi. Kažkada mėginau rašyti knygą, joje pagrindinį veikėją pakrikštijau Normanto vardu. Knygos niekada nepabaigiau, bet mąstydamas, koks galėtų būti naujo projekto pseudonimas, atsiminiau šį vardą ir pamėginau sutrumpinti iki Norto. Iš karto supratau, jog radau naujų darbų pseudonimą.
Kupiškėnas Lukas Grinys, anksčiau žinomas kaip LG, iš didžėjaus tapo muzikos kūrėju. Šiuo metu jis prisistato kaip elektroninės muzikos atlikėjas, pasivadinęs Norto slapyvardžiu.
Julijos Selezniovos nuotrauka
Kodėl atsisakei didžėjaus etiketės? Juk būdamas LG turėjai nemažai gerbėjų.
Absoliuti dauguma didžėjų groja ne savo kūrinius, o man kaip kūrėjui visada atrodė svarbiau save pateikti kaip atlikėją. Vėliau grojau ir kūriau be pseudonimo, su savo oficialiu vardu ir pavarde, bet galutinai nuo didžėjaus pulto pavyko atsitraukti tik su Norto projektu, kur galiu save reprezentuoti kaip atlikėją, grojantį tik savo kūrinius.
Ką reiškia būti muzikos kūrėju? Ar šiais laikais nebebūtina pažinti natas, mokėti groti kokiu nors instrumentu – reikalingesnės kompiuterinės žinios?
Muzikos teorijos pagrindai elektroninės muzikos kūryboje yra privalumas, tačiau tokie specifiniai dalykai kaip natų pažinimas ar mokėjimas groti instrumentu nebūtinas. Nepaisant to, vis tiek reikia investuoti nemažai laiko ir pastangų, norint sukurti industrijai tinkamą rezultatą.
Neseniai išleidai albumą „Tygos“. Ar galėtum jį trumpai pristatyti „Kupiškėnų minčių“ skaitytojams?
„Tygos“ yra trečias Norto albumas, išleistas skaitmeniniu formatu, padedant „Agatai“ (tai Lietuvos gretutinių teisių asociacija – ne pelno siekianti organizacija, vienijanti atlikėjus bei muzikos leidėjus ir besirūpinanti jų teisių įgyvendinimu Lietuvoje – aut. past.). Tai yra elektroninės muzikos albumas, kurio dalyse, kaip ir apskritai Norto muzikoje, bandau palaikyti pusiausvyrą tarp organinių „gyvų“ elementų (pvz., įrašytų garsų iš aplinkos, balso, fortepijono, styginių instrumentų) ir sintetinių elementų (pvz., sintezatorių, elektroninių mušamųjų). Kadangi darbuose naudojau nemažai styginių instrumentų garsų, albumą pavadinau pagal truputį pakeistą žodį „stygos“ (sugalvodamas pavadinimus mėgstu žaisti su žodžiais). Pats labiausiai mėgstu pirmąjį kūrinį „Mooncatcher“, jis labai tinka pradėti pasirodymams. Su Norto projektu stengiuosi kurti gražią ir melodingą šokių muziką, kuri tiktų ne tik šokiams, bet ir klausymuisi namie ar kitose vietose.
Atrodo, kad Tavo scenos vardas ir albumo pavadinimas orientuoti ir į Vakarų rinką, gražiai skamba ne tik lietuviškai, bet ir angliškai. Panaši ir kūrinių pavadinimų situacija. Ar užsienyje, kaip muzikos kūrėjas, esi žinomas?
Man atrodo, kad Norto muzikos stilius yra gana artimas Vakarų ir Šiaurės Europos elektroninės muzikos scenai, tad galima sakyti, jog projektas ten visai tiktų. Iš užsienio klausytojų taip pat sulaukiu dėmesio, kai kurie videoplatformos „Youtube“ kanalai noriai dalijasi ir kelia kūrinius į savo grojaraščius. Neatmetu galimybės ateityje išleisti bent keletą kūrinių bendradarbiaujant su užsienio įrašų kompanijomis.
Ar dažnai Tavo kurta muzika skamba naktiniuose klubuose? O gal dažniau pasilinksminimo vietose groji gyvai?
Šiandieninei lietuviškai klubinės šokių muzikos scenai mano muzika yra per švelni, bet dėl to čia nėra nieko blogo. Groti gyvai su Norto projektu yra tekę kavinėse, festivaliuose ar radijo stotyse.
Lietuvos sveikatos mokslų universitete studijavai mediciną. Medicinos mokslai reikalauja didžiulio atsidavimo. Kaip pavyko suderini studijas ir pomėgį? Kas labiau nukentėdavo?
Dar nuo mokyklos laikų išsilavinimas man buvo prioritetas. Esu labai dėkingas savo tėvams ir sesei, kad įskiepijo šią vertybę. Niekada nesvarsčiau, jog muzika turėtų būti mano pagrindinė veikla, į tai žiūrėjau kaip į hobį, todėl veiklos suderinimas būna paprastas – kiek laisvo laiko lieka, tiek skiriu muzikai. Antai karantino laikotarpiu dėl nuotolinio mokymosi atsirado daugiau laisvo laiko, todėl galėjau užbaigti paskutinio albumo darbus – didžiąją dalį jo įrašiau būtent Kupiškyje. Šių metų birželį, sulaukęs kurjerio su diplomu, pabaigiau medicinos magistrantūros studijas.
„Šiandieninei lietuviškai klubinės šokių muzikos scenai mano muzika yra per švelni“, – teigė Lukas Grinys.
Akimirka iš festivalio „Sintezė 2019“.
Julijos Selezniovos nuotrauka
O kodėl nepasirinkai muzikinės krypties studijų? Ar pabijojai, kad iš kūrybos nepragyvensi?
Nepaisant fakto, kad nelankiau muzikos mokyklos ir neturiu muzikinio išsilavinimo, apie šį variantą niekada nesusimąsčiau. Šiuo metu džiaugiuosi, jog viskas susiklostė būtent taip.
Kas Tave įkvepia kurti? Ar Tu toks žmogus, kuriam nuolat reikia būti ką nors įsimylėjusiam?
Mane įkvepia įvairūs dalykai. Melodijos ir mintys į galvą ateina savaime įvairiose situacijose arba stebint vaizdinius: būnant gamtoje, žiūrint į spalvingą dangų, įdomų paveikslą ar fotografiją, įsivaizduojant skaitomos knygos siužetą ir t. t. Kartais atrodo, kad atėjęs įkvėpimas yra susijęs su šiandieninio gyvenimo įvykiais, bet aiškaus ir konkretaus ryšio tarp šių dalykų nenustatau.
Ar kada nors kilo minčių pačiam uždainuoti, o gal pasikviesti atlikėją?
Yra buvę minčių, tačiau nemėgstu savo balso. Dėl atlikėjų kartais dvejoju, kadangi labai mėgstu instrumentinę muziką. Mane žavi minimalumas ir galimybė papasakoti istoriją vien tik melodijomis. Todėl šiandien Norto muziką noriu išlaikyti instrumentinę.
Kokių Lietuvos ir užsienio atlikėjų muzikos mėgsti klausytis? Gal į kurį nors jų lygiuojiesi?
Klausausi gana įvairios muzikos, neapsiriboju žanrais. Iš lietuvių atlikėjų pastaruoju metu daugiausia klausau elektroninės muzikos grupės „Solo Ansamblis“, taip pat mėgstu „Skeldų“ (autorius Vytenis Eitminavičius) muziką. Iš užsieniečių patinka klausytis Christiano Lioflerio, grupių „Kiasmos“, „M83“, „Radiohead“ atliekamų kūrinių. Konkretaus atlikėjo, į kurį lygiuočiausi, nėra.
