Pastarąjį dešimtmetį problemų išsekintam šalies pieno sektoriui pasaulio koronaviruso pandemija ir karantinas smogė labai stipriai. Neregėtai žemai smukusios žaliavos supirkimo kainos baigia sužlugdyti šeimos ūkius. Iki šiol mažus ūkininkus gelbėjusi kantrybė išseko, nėra prasmės laikyti karves ir melžti pieną, kurio niekam nereikia. Masiškai parduodamos karvės, ūkiai nyksta. Tai vyksta tyliai, beveik nepastebimai, nes dėl stringančios ekonomikos visi užsiėmę savų bėdų ir problemų sprendimo paieškomis. Nelabai ką ir nuveikti įmanoma, kai visi įkalinti karantine. Laukimas – visuotinė būsena.
Ada DVARIONAITĖ
Yra dar ir kalbėjimas. Per televizijų reportažus praėjusį savaitgalį parodyti kadrai iš ūkininkų laukų, kur pieno gamintojai beria laukuose pieno miltelius. Taip reiškiamas protestas prieš Europos Komisijos sprendimą šalyse narėse kaupti ir saugoti pieno miltelių atsargas, tam skiriant milijonus eurų ir įvardijant tai žemės ūkio parama.
Per reportažą kalbinti Kupiškio rajono didesnių pieno ūkių šeimininkai buvo nusivylę ir pasipiktinę pieno gamintojus žlugdančiais sprendimais.
Bet ir susiklosčius tokiai situacijai aktyvi žemdirbių bendruomenės dalis nesudeda rankų.
Renata Vilimienė, Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) pirmininkė, teigė, kad karantinas dar labiau sutelkė aktyviausius narius svarstyti ir spręsti aktualijas nelaukiant paraginimų iš šalies. Asociacijos vadovė papasakojo apie naujausius sprendimus ir diskusijas.
„Daug pasikeitimų laukia pieno gamintojų artimiausiu metu. Karantinas mūsų nesustabdė, dirbame visu pajėgumu. Posėdžiai vyksta per nuotolį su išmaniosiomis technologijomis. Gyvenimas nestovi vietoje, privalome suspėti įvertinti pokyčius ir prisitaikyti. Kas dabar svarbiausia visiems pieno gamintojams?“
Plačiau skaitykite gegužės 12 d. „Kupiškėnų mintyse“