Rolanda Budreikienė Venecijoje karantino sąlygomis gyvena jau antrą mėnesį.
Nuotrauka iš asmeninio pašnekovės albumo
Koronavirusas nepaiso valstybių sienų. Šiam virusui nesvarbu jokie luomai, žmogaus įsitikinimai, dorybės ar nuodėmės. Jis savo aukų nesirenka. Visame pasaulyje žmonės kviečiami susitelkti, paisyti medikų, valdžios nurodymų ir bendromis pastangomis įveikti šią negandą.
Visuomet lengviau iškęsti sunkumus, kai žinai, jog yra tave suprantančių, palaikančių žmonių, kurie su tokia situacija jau buvo susidūrę ar šiandien susiduria.
Pakalbinome keletą mūsų kraštiečių, kurie dirba ar gyvena užsienyje, ir paprašėme papasakoti, kokia situacija jų gyvenimo vietoje, kaip šiuo metu pasikeitė jų kasdienybė.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Patarimas iš Venecijos – išlaukti
Rolanda Budreikienė dirba ir gyvena Italijoje, Venecijoje. Tai vienas iš labiausiai nuo koronaviruso nukentėjusių regionų. Moteris papasakojo, kokia situacija Veneto regione, ir perteikė savo patirtį.
„Nežinau nuo ko ir pradėti, nes sausio pabaigoje čia viskas prasidėjo, bet italai nesitikėjo. Aš jau vasarį pradėjau saugotis prekybos centruose. Dezinfekavau namus, kur gyvenu ir dirbu. Italai šaipėsi iš manęs.
Jau tada sėdėjau namie ir be reikalo niekur nosies nekišau. Atostogos Lietuvoje buvo numatytos balandį. Tai man dabar jau labai sunku. Baisiausia naktį. Ypač ta nežinomybė. Veneto gubernatorius deda labai daug pastangų gelbėti savo žmonėms. Informavo gyventojus, kad atvažiuoja grupė medikų su visa aparatūra iš Kinijos. Kita jų grupė jau keletą dienų Lombardijoje dirba, nes ten baisiausia. Žinoma, seku Lietuvos naujienas. Va, šiuo metu klausau internetu transliuojamą Verygos spaudos konferenciją.
Prekybos centre buvau prieš savaitę. Dabar kas dieną darau sąrašą produktų, kurių prireiks. Planuoju kurią dieną eiti apsipirkti. Turiu leidimą iš policijos, kad galiu išeiti esant būtinybei maisto ir į vaistinę. Kai trūksta oro, sėdžiu pravėrusi langą ant palangės. Jau šilta.“
Skaitykite kovo 21 d. „Kupiškėnų mintyse“