Seimas antradienį galutinai pritarė kitų metų valstybės biudžetui.
Po priėmimo už kitų metų biudžeto projektą balsavo 85 parlamentarai, prieš – 48, susilaikė – 3. Seimo nariai prieš priimant biudžetą buvo pateikę 76 pasiūlymus.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Valius Ąžuolas teigė, kad jautrios socialinės grupės pajus kitų metų biudžeto naudas.
„Kiek buvo išsakyta baimių, nuogąstavimų, kad nebus rasti sprendimai, nebus rasti finansai švietimui, kultūros darbuotojams, kitiems, bet visi sprendimai rasti. Žinoma, visada norėtųsi daugiau, bet per tris metus visoms sritims buvo didinami tiek atlyginimai, tiek įvairios socialinės išmokos, taip ir su šiuo biudžetu, socialinės grupės tikrai pajus didėjimą“, – Seimo posėdyje sakė V. Ąžuolas.
Parlamentarė Aušrinė Armonaitė kitų metų biudžetą pavadino skurdo biudžeto.
„2019 metai Lietuvos ekonomikai buvo puikūs. (…) Tokiomis augimo sąlygomis galėjome sukurti vieną geriausių pasaulyje švietimo sistemą. Galėjome sveikatos sistemą padaryti prieinamą žmonėms, o socialines paslaugas geriau veikiančias. Tačiau ši valdžia pasiūlė ne ambicingos ir augančios Lietuvos biudžetą, o vargo biudžetą“, – sakė A. Armonaitė.
„Šiandien matome biudžetą tik kaip paimti iš vienų ir atiduoti kitiems, taip gerovės nesukursime“, – pridūrė parlamentaras Mykolas Majauskas.
Seimo narė Gintarė Skaistė teigė, kad kitų metų biudžetas bus „išparduotų pažadų ir mokestinio chaoso biudžetas“.
„Tai, ką padarėte dabar, prisiimdami įsipareigojimus dėl ilgalaikio vaiko pinigų didinimo, tiek dėl tos pačios viešojo sektoriaus darbo užmokesčio strategijos, kurią sugebėjote įgyvendinti tik per pusę, tuo tarpu pajamų šaltiniai, iš kurių finansuojami šie dalykai, yra trumpalaikiai – valstybinių įmonių dividendai, įšaldoma Kelių priežiūros ir Klimato kaitos programos. Nemanau, kad tokie šaltiniai tvarūs“, – sakė G. Skaistė.
Parlamentaras Kęstutis Masiulis teigė, kad biudžetas yra vertybinis nuostolis „valstiečiams“.
„Biudžetas priimtas, bet priimtas su dideliais vertybiniais nuostoliais „valstiečiams“. Kelių finansavimo fondas sumažintas ženkliai, o vieškelių asfaltavimas buvo vienas prioritetų“, – Seimo posėdyje sakė jis.
Seimo nario Povilo Urbšio teigimu, biudžetas yra skirtas tenkinti kasdienius poreikius.
„Ar šis biudžetas strateginis, ar tik kasdienių poreikių tenkinimas? Man atrodo, tai daugiau kasdienių poreikių tenkinimo biudžetas. Bet vis dėlto – geriau tai negu nieko“, – sakė P. Urbšys.
Seimas pritarė Prezidentūros siūlymui didinti senjorų pensijas nuo ateinančių metų sausio 1 d. Bazinės pensijos indeksavimui papildomai skiriama 31,8 mln. eurų. Bendrai vidutinė senatvės pensija kitais metais didės 30 eurų (nuo 345 iki 375 eurų), o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 32,5 euro (nuo 364,5 iki 397 eurų).
Taip pat pritarta Seimo narių siūlymui išmokoms vaikams mokėti. Vaiko pinigai padidės 10 eurų (nuo 50 iki 60 eurų), o vaiko pinigai neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų – 20 eurų (nuo 20 iki 40 eurų). Tam papildomai skiriama 40 mln. eurų, pranešė Finansų ministerija.
Taip pat pritarta nemokamam aukštojo mokslo bakalauro studijų finansavimui. Tam 2020 m. skiriama 4 mln. eurų. Dar 1 mln. eurų skiriama kolektyvinės sutarties įsipareigojimų vykdymui užtikrinti ir finansinėms paskatoms, siekiant optimizuoti valstybinių ir savivaldybių mokyklų mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, skaičių, sukurti.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD) numatyta 800 tūkst. eurų didinti asignavimus ir skirti juos darbo priemonėms gesinant gaisrus. Taip pat pritarta ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio pasiūlymui skirti PAGD dar papildomus 3 mln. eurų.
Metinė pajamų dalis, viršijanti 84 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio sumą, nuo kitų metų bus apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą vietoje 27 proc. Neapmokestinamųjų pajamų dydis kitąmet kils iki 350 eurų.
Minimali mėnesinė alga (MMA) „popieriuje“ padidės – 52 eurais (nuo 555 iki 607 eurų), o MMA „į rankas“ – 41 euru.
Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis skirta socialinės apsaugos sričiai – per 6 mlrd. eurų.
Parlamentarai antradienį galutinai pritarė automobilių registracijos mokesčiui. Jis bus taikomas nuo liepos kiekvieną kartą pasikeitus mašinos savininkui. Mažiausias mokestis turėtų siekti 13,5 euro, didžiausias – 540 eurų.
Seimas praeitą savaitę nusprendė išplėsti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazę, apmokestinant didesnės kaip 150 tūkst. eurų vertės būstą.
Dėl akcizų didinimo kitąmet brangs alkoholis bei degalai. 0,5 l stipraus gėrimo nuo kovo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,45 euro, prognozuoja Finansų ministerija. Bešvinis benzinas nuo sausio galėtų pabrangti apie 0,04 euro už litrą.
Seimas, be kita ko, nusprendė padidinti pelno mokesčio tarifą bankams nuo 15 iki 20 proc.
Po pirmojo biudžeto projekto svarstymo Seimo Žmogaus teisių komitetas nutarė nepritarti teiktam įstatymo projektui, nes sistemiškai neskiriamas pakankamas finansavimas žmogaus teises ginančioms institucijoms.
Audito komitetas taip pat nepritarė kitų metų biudžeto projektui. Komiteto išvadose teigiama, kad ne visos diskrecinių pajamų priemonės gali būti patvirtintos, todėl yra rizika, kad 2020 m. pajamų bus surinkta mažiau, nei planuota, yra rizika, kad 2020 m. bus nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės.
Audito komitetas taip pat atkreipė dėmesį, kad neužtikrinamas tinkamas fiskalinės erdvės sunkmečiui kūrimas, o formuojama erdvė nepakankama, į rezultatus orientuoto valstybės biudžeto sudarymas vykdomas formaliai, neužtikrintas tinkamas asignavimų pagrįstumas.
Seimo Švietimo ir mokslo komitete, skirstant 2020 m. valstybės biudžetą, išsiskyrė Vyriausybės ir Seimo nuomonės dėl finansavimo švietimui. Komitetas teigia, kad švietimui finansuoti turi būti skirta kur kas didesnė nei Vyriausybės numatyta suma.
2020 m. biudžeto įstatymo projekte numatytas 0,2 proc. BVP valdžios sektoriaus perteklius.
Lukas Blekaitis (ELTA)
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Reklama: paskolos