Betliejaus prakartėlės paslaptis išsaugota tūkstantmečius
Lyg stebuklas Betliejaus tvartelyje užgimęs Kūdikis – šitaip daugelis iš vaikystės mena paslapties kupinas Kalėdas. Šiai šventei ruošiasi visos rajono šventovės. Kai kur prakartėlės įrengiamos prieš keletą dienų (žinoma tradicija, kad iki Kūčių vakaro Kūdikėlis laikomas pridengtas balta skepeta), kitur – Kalėdų išvakarėse.
Gaila MATULYTĖ
Sesuo Genutė Daukaitė priminė prakartėlių atsiradimo istoriją. Jau antrajame šimtmetyje prasidėjo maldingos kelionės į Betliejų prie tos uolos, kurioje gimė Jėzus. O septintajame amžiuje Romos Didžiojoje Marijos bazilikoje buvo įrengta koplytėlė, vaizduojanti Betliejaus uolą. Tačiau prakartėlę išpopuliarino šv. Pranciškus. Italijoje, Greičo miestelyje, 1223 m. kalėdines mišias šventasis sugalvojo pagyvinti: skaitant Evangeliją apie Jėzaus gimimą, buvo atneštas krepšelis su šiaudais, kur gulėjo tikras kūdikis.
Minėtoje bazilikoje vienuolei Genutei teko ne kartą lankytis. Nuostabą sukėlė prakartėlėje išsaugotas autentiškų ėdžių medžio gabalėlis. Galbūt todėl jai taip miela savo rankomis prisiliesti prie to, kas yra šventa, gerbiama, puoselėjama daugiau nei du tūkstančius metų.
Sesuo G. Daukaitė jau daugiau nei 30 metų puošia Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčią ir prakartėlę. Šia nemažai kruopštumo reikalaujančiam darbui, anot vienuolės, joks laikmetis neturėjo įtakos. Tiesa, seniau jai tekdavo pačiai važiuoti arklinėmis rogėmis į mišką eglučių. Dabar vienuolei sudėtingesniuose puošybos darbuose talkina jaunimas ir parapijos tikintieji. „Betliejaus prakartėlė kiekvienais metais pradžiugina daugelio mokyklų mokinukus“, – teigė tikybos vyr. mokytoja.
Pašnekovė sakė, kad Kalėdos – ypatinga šventė. Be jų (be Kristaus užgimimo) nebūtų ir kitų religinių švenčių, liturginių metų prasmės.
Pasak G. Daukaitės, svarbus ne tik išorinis, bet ir vidinis pasiruošimas Kalėdoms. Susitelkus viduje, vienuolei malonu rūpintis, kad ir kiti pajustų šventę.
Noriūnietė Aldona Ramanauskienė drauge su vyru zakristijonu Kostu jau penktus metus tvarko ir puošia Palėvenės Šv. Domininko bažnyčią. Tačiau bene džiugiausias religinių metų laikas – Kalėdų laukimas.
Praėjusį trečiadienį, likus kelioms dienoms iki švenčiamo Jėzaus gimimo, Aldona nuo ankstaus ryto net šešias valandas ruošė prakartėlę, prie kurios per Kalėdų mišias suklumpa parapijos tikintieji, smalsiai ją apžiūrinėja vaikai.
Šiemet mažasis Betliejus Palėvenės bažnyčioje, kaip nė vienais kitais metais, įrengtas prie didžiojo altoriaus, mat dėl vykstančios jo restauracijos įprastinė Kristaus Kryžiaus koplyčia užimta. Noriūnietė sakė, kad ši prakartėlė gerokai mažesnė nei ankstesnės, tačiau jos puošybos tradicija nepakito. Anot Aldonos, svarbiausia išlaikyti paprastumą ir natūralumą. Galbūt todėl čia žaliaskarės eglės nemirga ryškiomis girliandomis, ant paprastučių samanų pūpso kankorėžiai, lauželyje žiba ugnis. Juk Jėzus iš tiesų gimė kukliame tvartelyje ir buvo paguldytas gyvulių ėdžiose, o jį pirmiausia aplankė vargšai piemenėliai.
Šią paprastumo idėją palaikė ir padrąsino buvęs vikaras Gediminas Jankūnas. O dekanas kanauninkas Vladas Rabašauskas taip pat pasitiki A. Ramanauskienės skoniu ir išmone. Juolab kad pati bažnyčios puošėja lankė floristikos kursus, nuolat domisi interjero gražinimu.
Moteris džiaugėsi, kad šiemet į ėdžias paguldytas naujas Kūdikėlis, atvežtas iš specialios parduotuvės prie Aušros Vartų. Pernai naują tvartelį, kuris pakeitė nendrėmis dengtą sukrypusią lūšnelę, sukalė stalius Bronius Šimkus iš Paulionkos. O kasmet vešlių eglučių iš nuosavo miško parūpina Buivėnų kaimo gyventojas Vladas Jonuška.
Geriems žmonėms padedant, smagu laukti didžiųjų metų švenčių. A. Ramanauskienė pasidžiaugė, kad šiemet per Kalėdas tikinčiuosius džiugins vėl susibūrusio bažnyčios choro, kuriam vadovauja Gintautė Lauciūtė, giesmės. Šventojo Rašto ištraukas raiškiai skaityti įgudo noriūnietė Rimantė Zaborskytė.
Pačiai Aldonai Kalėdos yra ypatinga šeimos šventė. Žinoma, svarbiausias jos akcentas – šventos Mišios. Moteris įdeda daug pastangų, kad bažnyčioje būtų jauku, kad susirinkę melstis žmonės pajustų atgaivą.
Noriūnietė taip pat laukia per šventes namo grįžtančio sūnaus Virginijaus su žmona Rasa bei ketverių metų anūkėliu Kostu. Juk Kalėdos – graži šeimos šventė.
——-
Autorius: