Pabandėme leistis į literatūrinę, tiksliau sakant, vestuvinę kelionę po tas vietas, kur pirmą kartą viešai paminėtos kupiškėniškos vestuvės, kur jos filmuotos, kur gyveno vestuvinių papročių žinovai ir pateikėjai.
Išsamiems, į detektyvo narpliojimą panašiems, tyrimams reikėtų kur kas daugiau laiko ir resursų. Ši tema galėtų būti verta bent bakalauro darbo. Bet šį tą pavyko aptikti ir prabėgomis.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Rėkučių legenda
Keliai pirmiausia nuvedė į Rėkučių kaimą už Papilių. Čia, pasak Kupiškio kultūros centro režisierės ir senovinių kupiškėnų vestuvių istorijos žinovės Vilijos Morkūnaitės, yra vestuvių, apie kurias plačiai garsas sklido ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, gimtinė.
Rėkučių kaimas XIX a. antroje pusėje priklausė Svėdasų (arba Šimonių) parapijai, kurią vyskupas Motiejus Valančius vizitavo savo garsiųjų kelionių po Lietuvą metu. Lankydamasis šiame krašte, jis užsuko į pasiturinčio ūkininko Aniceto Šlapelio sodybą Rėkučiuose ir buvo pakviestas į jo dukters Domicelės Šlapelytės vestuves.
Apsilankymas tose vestuvėse, matyt, vyskupui įstrigo ir įspūdžiai atpasakoti jo knygoje „Palangos Juzė“ (1869). Taip šios vestuvės tapo ne tik dokumentiniu, bet ir literatūriniu faktu su tikrais pasakojimo herojų prototipais. Čia rašoma, kaip keliaujantis kaimo siuvėjas Juzė Viskantas, sugrįžęs iš kelionės po Žemaitiją ir Aukštaitiją į savo tėviškę, trylika vakarų pasakoja, ką aplankytose vietose pamatė, kokius sutiko žmones. Devintas vakaras skirtas kupiškėniškoms vestuvėms, kurios sužavėjo pasakotoją archajiškais papročiais.
Į tas vestuves Juzė pakliuvo nuvykęs į Rėkučių kaimą pas pasiturintį ūkininką Anicetą Šlapelį, kurio dukra Domicelė tekėjo už ūkininko Dominyko Merkio iš Tumasonių kaimo.
Šiandien buvo įdomu pamatyti, kaip Rėkučiai ir sodyba, kur vyko vestuvės, atrodo po maždaug 155 metų.
Plačiau skaitykite liepos 10 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF
Autorės nuotrauka