„Kartu kuriame Kupiškio kultūrą“
Švedija lietuviams nėra tolima – mus sieja Baltijos jūra, panaši gamta ir net kai kurios tradicijos. Todėl vis dažniau smalsu pažvelgti, kaip švenčia mūsų kaimynai skandinavai. Pavyzdžiui, pavasario šventė Valpurgijos naktis Švedijoje atskleidžia, kaip bendruomenė gali susiburti dėl paprasto, bet simboliško dalyko – pavasario sutikimo.
Lietuviams ši šventė gali priminti ir savas Užgavėnių tradicijas. Švedai noriai dalyvauja šioje šventėje puoselėdami ir senus papročius, ir plačiai įtraukdami jaunimą, universitetus, ir miestų bendruomenes. Tai primena, kad paprastos tradicijos, dainos, laužas ar susitikimas su kaimynais, gali būti glaudi kultūrinė jungtis ir įkvėpti naujų idėjų, kaip švęsti kartu.
Senas pavasario ritualas, kuris iki šiol vienija bendruomenes
Kiekvienų metų balandžio 30-osios vakarą visoje Švedijoje sužimba šimtai laužų.
Taip šioje šalyje švenčiama Valpurgijos naktis, švediškai vadinama Valborg.
Ši šventė simbolizuoja žiemos pabaigą ir pavasario pradžią, laiką, kai šiaurėje dienos sparčiai ilgėja, o gamta po ilgos tamsios žiemos pamažu atgyja.
Švedų Valpurgijos naktis ir lietuvių Užgavėnės turi panašią simbolinę prasmę, abi šventės siejamos su žiemos išvarymu ir pavasario laukimu.
Skirtumas toks, kad lietuviai žiemą simboliškai išlydi gerokai anksčiau, per Užgavėnes, kai deginama Morė ir triukšmingomis linksmybėmis skatinama greičiau ateiti pavasarį.
Švedai šią idėją įgyvendina vėliau, balandžio pabaigoje, kai per Valborg visoje šalyje uždegami dideli laužai ir dainomis pasitinkamas beveik atėjęs pavasaris.
Abi tradicijos rodo, kaip skirtingos tautos panašiais ritualais pažymi metų laikų kaitą.
Šiaurės šalyse žiema ilga ir tamsi, todėl čia pavasario atėjimas ypač jaučiamas.
Galbūt todėl Valborg šventė tokia svarbi, ji simboliškai pažymi momentą, kai šviesa ima nugalėti tamsą.
Nors ši švedų tradicija turi labai senas šaknis, šiandien ji gyva ir šiuolaikiška. Prie laužų renkasi šeimos, studentai, miestų bendruomenės, skamba chorų dainos, vakaro dangų nušviečia liepsnos.
Šventės šaknys – pagoniškuose ritualuose
Valpurgijos nakties pavadinimas siejamas su šventąja Valpurga (Walburgos), gyvenusia VIII amžiuje. Tačiau pati šventė dar senesnė, kilusi iš senųjų pavasario ritualų.
Senovėje žmonės tikėjo, kad pavasarį reikia išvyti žiemą ir blogąsias dvasias.
Todėl kaimuose kūrenti dideli laužai, aplink juos rinkdavosi bendruomenė. Ugnis turėjo apsauginę galią, tikėta, kad ji saugo gyvulius, derlių ir žmones.
Laikui bėgant šie papročiai susiliejo su krikščioniškomis tradicijomis, bet jų esmė išliko ta pati – bendruomenės susibūrimas ir pavasario sutikimas. Žmonės renkasi kartu ne tik dėl šventės, bet ir dėl galimybės pabūti su kaimynais, draugais ar šeima.
Studentų miestai pavasarį švenčia garsiausiai
Didžiausi Valborg renginiai vyksta universitetų miestuose, ypač Uppsaloje.
Čia balandžio 30-oji primena didelę pavasario šventę.
Vienas įspūdingiausių renginių – plaustų varžybos Fyrisano upėje. Studentai leidžiasi upe savadarbiais, dažnai humoristiškai papuoštais plaustais, ant upės krantų susirenka minios žiūrovų.
Vakare žmonės buriasi prie laužų, klausosi chorų dainų ir kartu pasitinka pavasarį. Studentai dažnai dėvi baltas kepures, tradicinį akademinės bendruomenės simbolį.
Arild Vågen / Wikimedia Commons (CC BY-SA 3.0)
Šventės širdis Stokholme – skanseno muziejus
Sostinėje Stokholme viena populiariausių Valborg šventės vietų yra skansenas – muziejus po atviru dangumi.
Čia kasmet rengiami koncertai, chorų pasirodymai ir simbolinis pavasario laužo uždegimas. Skamba tradicinės švediškos pavasario dainos, sutemus uždegamas didelis laužas, pagrindinis šventės simbolis.
Skanseną galime lyginti su Lietuvos etnografijos muziejumi Rumšiškėse. Abu muziejai po atviru dangumi pristato tradicinę architektūrą, senąjį gyvenimo būdą ir kalendorines šventes.
Skirtumas toks, kad skansenas yra pačioje Stokholmo širdyje ir dažnai būna didelių nacionalinių renginių vieta.
Šventė, primenanti lietuviškas tradicijas
Lietuviams ši šventė gali būti artima. Laužai, bendruomenės susibūrimai ir pavasario dainos primena Užgavėnes, kai simboliškai atsisveikinama su žiema.
Kaip ir Lietuvoje, Švedijoje svarbi bendruomenė. Žmonės renkasi kartu ne tik dėl šventės, bet ir dėl galimybės pabūti su kaimynais, draugais ar šeima.
Parengė Nomeda SIMĖNIENĖ
Projektą „Kartu kuriame Kupiškio kultūrą“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Skirta 10 800 Eur