„Kartu kuriame Kupiškio kultūrą“
Kupiškio rajone, Starkonių kaime, kur gimė dailininkas Kazys Šimonis, giminaičių iniciatyva pastatytas stogastulpis. Kupiškyje yra dailininko Kazio Šimonio vardu pavadintas parkas, gatvė.
Ar to pakanka? Gal dailininko kūryba galėtų išsiskleisti įvairiomis formomis lauko galerijoje minėtame parke ar kitoje panašioje vietoje. Kas skatintų kupiškėnus dar labiau didžiuotis iš Kupiškio krašto kilusiu kūrėju, kaip šio dailininko vardas galėtų daugiau garsinti Kupiškį ir Lietuvoje, ir užsienyje.
Algirdas VENCKUS,
Kupiškio viešosios bibliotekos direktorius
Prieš keletą metų Kupiškyje dekoruojant transformatorinę elektros pastotę Kraštiečių mikrorajone nutapytas dailininko Kazio Šimonio portretas, nes čia prasideda jo vardo gatvė. Šis portretas aplinkiniams primena, kokio Šimonio čia gatvė. Mat rajone ši pavardė gana populiari.
K. Šimonio kūrybos pristatymas įvairia forma viešose miesto erdvėse būtų lauktinas dalykas. Gaila, kad šiuo metu Savivaldybė neturi architekto. Reikia idėjų, kaip galėtume įprasminti šio dailininko kūrybą ir atminimą tarp įvairių urbanistinių objektų, želdynų.
Būta planų ir vizijų, kaip tvarkyti K. Šimonio parką buvusioje kareivinių teritorijoje. Ten galėtų atsirasti jo kūrybos elementų, pristatytų per įvairias mažosios architektūros formas, per architektūrinius erdvinius ir panašius sprendimus, įjungiant ir tvarumo elementą.
Reikėtų tam skelbti konkursą. Architektai, įvairių sričių menininkai rastų įkvėpimo K. Šimonio kūryboje, kurioje apstu liaudies meno elementų ir čiurlioniškos fantazijos.
Patirties galime pasisemti iš kitų rajonų. Pavyzdžiui, Anykščiai turi Antano Baranausko skverą, kur galima paskaityti ir šio kūrėjo raštų ištraukas.
Tapatybės taškų Kupiškiui reikia ieškoti. Jau svarstoma, kaip įprasminti architekto Lauryno Gucevičiaus asmenybę per kelio, tako idėją.
Apie visa tai reikia platesnės visuomenės diskusijos.
Virginija JUREVIČIENĖ,
Kupiškio r. tautodailininkų skyriaus vadovė
Kas kelinti metai būdavo rengiamas Kazio Šimonio tapybos ir grafikos darbų konkursas. Tautodailininkai jo pasigenda. Šis konkursas suburdavo ne tik kupiškėnus meno kūrėjus, bet ir bendraminčius iš kitų rajonų.
Tam konkursui didelių lėšų ir nereikėtų, tik apdovanoti konkurso nugalėtojams. Tautodailininkai susirenka ne pavalgyti.
Antai Raseiniai turi poeto Maironio konkursą, Joniškis – dailininko Adomo Varno.
Įamžinant K. Šimonio atminimą galėtų prisidėti ir rajono tautodailininkai. Gaila, kad nebeturime medžio drožėjų, kurie padarytų didesnius darbus. Tik Gintautas Tručinskas kuria tokius darbus.
Gal informacijos sklaidai apie K. Šimonį galima panaudoti stiklines vitrinas, kurios būtų įkomponuotos centrinės miesto aikštės erdvėje ar buvusios Kenigšteterių vaistinės kiemelyje. Tokia stiklo galerija yra Utenoje. Reikėtų tik pasidomėti kitų patirtimi ir apgalvoti, kur pas mus šioms idėjoms būtų tinkamiausios vietos.
Lilija VAITIEKŪNIENĖ,
Seimo narė
Palaikau Jūsų gražią iniciatyvą įprasminti iškilią Kupiškio krašto asmenybę, dailininką, tapytoją, grafiką ir poetą Kazį Šimonį ir džiaugiuosi, kad „Kupiškėnų mintys“ tampa kultūros puoselėjimo lyderiu Panevėžio regione.
Prasidėjusi Kupiškio krašto iškilių kultūros žmonių paminėjimo, įprasminimo ir įvertinimo programa, Savivaldybės vadovams palaikant geras idėjas ir sutelkus „Kupiškėnų minčių“, Kupiškio muziejaus, Kupiškio viešosios bibliotekos ir Kultūros centro jėgas, tampa išskirtiniu pavyzdžiu, kaip atgaivinti atmintį apie užmarštin nueinančius talentingus kraštiečius.
Kupiškio krašte daug talentingų kultūros kūrėjų, todėl Jūsų platesnis matymas iškilaus dailininko Kazio Šimonio darbų pristatymo viešose erdvėse, minėtų institucijų vidaus patalpose ir Kenigšteterių vaistinėje sutelktų atvykstančių svečių, turistų, pačių kupiškėnų dėmesį į šią iškilią asmenybę.
Genovaitė DRUČKUTĖ,
Vilniaus universiteto profesorė, literatūrologė, vertėja, prancūzų literatūros tyrinėtoja
Į šį klausimą pasigilinau. Esu parašiusi straipsnį „Kazio Šimonio ir Oskaro Milašiaus susitikimas Paryžiuje“ monografijai „Kupiškis“. Apie šį susitikimą 1927 metais sužinojau skaitydama K. Šimonio atsiminimų knygą.
Kitąmet K. Šimoniui būtų sukakę 140 metų, O. Milašiui – 150 metų. Bet svarstant apie iškilių asmenybių įamžinimą, jų kūrybos įprasminimą, nereikėtų prisirišti prie tų datų. Nebent norint K. Šimonį susieti su O. Milašiumi.
Pamąsčiau, kad K. Šimonis Kupiškio krašte primirštas, žinomas tik teoriškai, nelabai įsiliejęs į kultūrinį vartojimą. Jį galima giliau susieti su Kupiškio tapatybe.
K. Šimonio knyga „Gyvenimo nuotrupos“ išleista senokai, 1959 metais, Vilniuje. Ji Kupiškyje gal nebežinoma, yra bibliografinė retenybė. Ją, kaip minėjau, esu skaičiusi. Knyga patiko. Ten atsiskleidžia daug dailininko refleksijų apie gyvenimo įvykius, paveikslus. Šis žmogus turėjo daug talentų. Buvo ne tik tapytojas, bet ir gerai valdė plunksną, turėjo savitą pasakojimo stilių. Gal reikėtų atgaivinti tuos jo atsiminimus. Pavyzdžiui, kodėl režisierei Vilijai Morkūnaitei nepastačius spektaklio pagal šią knygą. Žinoma, gink Dieve, nenurodinėju, ką privalėtų daryti režisierė.
K. Šimonis daug keliavo po Lietuvą, rašė apie jos gamtą, rinko tautosaką. Atmetus visus anachronizmus, istorinius netikslumus, jo pasakojimas labai gražus.
Rašyta apie Balį Buračą, kad jis daug laiko praleido Kupiškio krašte rinkdamas tautosaką, kitokią etnografinę informaciją. Bet kupiškėnams dar nežinoma, kad ir K. Šimonis tą patį darė gal net anksčiau už B. Buračą, po Pirmojo pasaulinio karo, trečiame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
K. Šimonis, paragintas Lietuvių meno kūrėjų draugijos, pradėjo rinkti liaudies meno, etnografijos pavyzdžius, tautosaką, savo piešiniais gana tiksliai fiksavo aplinką, fotografavo. Kultūrinėje to meto spaudoje apie tai rašė straipsnius.
Pamenu, kad gal prieš šešerius metus Vilniuje buvo K. Šimonio nedidukų su sodeliais, mažais nameliais piešinių paroda.
Taigi visa tai papildo vaizdinį apie šį menininką, kad jis ne tik dailininkas, kad daug kas jį sieja ir su B. Buraču.
Neturiu teisės nurodinėti, bet manyčiau, kad Kupiškio meno mokykla galėtų surengti K. Šimonio mokinių dailės darbų konkursą.
Ir Kupiškio muziejaus direktorius kupinas naujų idėjų. Čia ryškėja naujos veiklos kryptys. Tad gal būtų tikslinga surengti Kupiškio muziejuje 3–4 pranešėjų konferenciją, kur iš naujo supažindintų visuomenę su K. Šimonio fenomenu, dailininku, etnografijos tyrinėtoju.
Manau, kad K. Šimonio paveikslų simbolika aiškesnė nei Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbuose.
Vytautas KNIZIKEVIČIUS,
Kupiškio r. savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausiasis specialistas
Geriausia būtų organizuoti respublikinį konkursą dėl K. Šimonio atminimo įamžinimo ir įprasminimo. Čia jau turime patirties. Buvo rengtas respublikinis centrinės miesto aikštės sutvarkymo konkursas. Tokiu būdu miesto aikštėje, parke ar kitoje vietoje galėtų atsirasti šį menininką reprezentuojančių, įamžinančių ženklų.
Rajone reikėtų atgaivinti K. Šimonio dailės darbų konkursą, kuris galėtų vykti kas dveji metai. Tam ir Savivaldybės biudžete galėtų būti numatyta lėšų.
2027 metais K. Šimoniui būtų sukakę 140 metų, kitam mūsų kraštiečiui skulptoriui Gediminui Jokūboniui – 100 metų. Tų jubiliejinių metų proga būtų prasminga parengti šioms iškilioms asmenybėms įamžinti projektą. Vieną projektą galėtų parengti Kupiškio viešoji biblioteka, antrą – Kupiškio muziejus. Abi įstaigos galėtų kartu šiuos projektus įgyvendinti kaip partneriai.
Vytis ZAVACKAS,
Kupiškio r. savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausiasis specialistas
Siekiant aktualizuoti K. Šimonio vardą ir jo palikimą, galbūt būtų prasminga Kupiškyje organizuoti dailininkų plenerus. Taip pat būtų tikslinga rengti personalines parodas šio dailininko temomis.
Kalbino Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Nuotraukos iš redakcijos archyvo
Projektą „Kartu kuriame Kupiškio kultūrą“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Skirta 10 800 Eur