„Kūrybiškumo genas“
Sostinėje gyvenanti kupiškėnė Jolanta Skublickienė, buvusi Dūdaitė, yra Glemžų giminės atstovo architekto, paveldosaugininko, humanitarinių mokslų daktaro, profesoriaus Jono Rimanto Glemžos antros eilės pusseserė, aktyvi Vilniaus kupiškėnų klubo narė.
Ji mielai sutiko papasakoti apie daug metų besitęsiančią gražią draugystę su J. R. Glemža ir jo žmona Aldona, apie seseris Glemžaites.
Jurga BANIONIENĖ
Šviesuolių šeima
Jolanta sakė, kad architekto Jono Rimanto Glemžos mama Liudvika buvo jos mamos pusseserė.
„Liudvika kilusi nuo Kupiškio, ištekėjo už kupiškėno Jono Glemžos. Jie bendravo, susirašinėjo su mano tėvais. Su Jonu Rimantu ir jo žmona Aldona iki šiol palaikome gražius santykius, jie nuolat suburia giminę, taip, kaip Jono Rimanto tėvai Kaune tą darydavo“, – džiaugėsi J. Skublickienė.
Anot pašnekovės, Jonas Rimantas ir Aldona Glemžai – šeimos tvirtybės pavyzdys. Abu išsilavinę žmonės, puikiai suvokiantys mokslo reikšmę.
„Pas juos namuose būdavo švenčiami jubiliejai, šventės. Aldona buvo anglų kalbos dėstytoja, šauni žemaitė. Ji visada organizavo, suko tą giminės branduolį. Labai bendraujanti, per suėjimus, jubiliejus būtinai pakalbindavo kiekvieną žmogų, jai įdomu, kaip jis gyvena, ką nuveikė. Be to, ir puiki šeimininkė, viską šventėms gamindavo pati namuose, anūkus sukviesdavo ir mokydavo daryti mišraines. Jonelio organizuojamos šeimos šventės būdavo ne šiaip pasisėdėjimai, bet tam tikra tema, jis paruošdavo skaidres, kuriose – visi prisiminimai. Turi sudaręs didžiulį giminės medį. Kai studijavau, per Kalėdas, Velykas jie mane pakviesdavo pasisvečiuoti, šie susitikimai formavo mane kaip žmogų, visuomet buvo be galo įdomūs“, – pasakojo J. Skublickienė.
Anot pašnekovės, giminės susitikimai pas Glemžas vyksta ir dabar, tik mažesni, nes abu sutuoktiniai garbaus amžiaus, bet suvažiuoja vaikai, anūkai. Ji su vyru Juliumi mielai aplanko giminaičius, neseniai pasveikino Joną Rimantą 90 metų jubiliejaus proga. Grįžę po kelionių, kurias labai mėgsta, irgi susitinka, papasakoja patirtus įspūdžius, pasimato ir Vilniaus kupiškėnų klubo suėjimuose.
„Mes su vyru esame inžinieriai, Jonas įdomiai pasakoja apie dvarus, bažnyčias, architektūrą, paveldą, jei ko paklausi, ir kyla neaiškumas, tuoj lekia į savo didelę biblioteką ir tikslinasi, atsako. Pas Aldoną iki šiol ateina buvę jos studentai anglistai, jie kalbasi angliškai“, – teigė Jolanta.
Ką tebesaugo atmintyje
J. Skublickienė prisiminė vaikystės metus, tai, kaip jos tėvai bendravo su seserimis Glemžaitėmis.
„Dešimties, dvylikos metų būdama daug girdėdavau apie jas iš savo tėvų, esu ir mačiusi, bet mažai. Mūsų namai buvo netoli, per pievas, daržus ir galėdavai nueiti, mano tėvai gyveno Pajarskio gatvėje. Kai buvau labai maža, seserys Glemžaitės įkūrė palatą gimdyvėms, mano tėtis Jonas Dūda, kadangi buvo meistras, darė tai palatai naujagimių loveles. Kai ateidavo Glemžaitės prašyti pas tėtį pagalbos padirbėti jų namuose, tai mano tėtis taip sakydavo: „Jau vėl reiks stumdyti kuparus“. Jos rinko iš kaimų įvairias komodas, juk moterys vienos jų neperstums. Mama Adelė buvo siuvėja, tai dažnai apsiūdavo giminaites, ir paltus, ir sukneles siuvo. Kai aš buvau maža, važiuodavo į Kauną pas Liudviką, Jono Rimanto mamą, į namus Žaliakalnyje, ir apie dvi savaites būdavo, kol apsiūdavo visą šeimą. Kai kauniškiai atvažiuodavo į Kupiškį, tėvai eidavo pabendrauti, būdavo įdomu ir mamai, ir tėvui su jais susitikti, tai buvo išsilavinę žmonės, parveždavo naujienų, pasikalbėdavo.
Glemžų namai Kaune priglaudė tuos, kurie pasitraukė, bėgo, o ir mums tai buvo užuovėja, jei tik susirgdavome, kelias vesdavo pas Liudviką, nes jie gyveno netoli klinikų. Jų namai visada buvo atviri ir šviesuomenei, pas Joną Glemžą rinkdavosi meno žmonės, aptardavo įvairius reikalus. Jonas ir Liudvika buvo tarsi branduolys, apie save suburiantys visą plačią giminę per jubiliejus, nes savo laiku giminė buvo labai plati“, – kalbėjo pašnekovė.
Tarp Vilniaus kupiškėnų
J. Skublickienė yra aktyvi Vilniaus kupiškėnų klubo narė, jam priklauso apie dešimt metų.
Kai pradėjo lankytis klube, čia sutikdavo nemažai savo kartos žmonių.
„Pasidarė labai įdomu, nes mano klasiokų, gyvenančių Vilniuje, beveik nėra, bet atėjo iš paralelinių klasių. Po truputį su vyru vis aktyviau įsijungėme.
Ateidavo profesūra, Jonas Rimantas, mokytojo Sasnausko sūnus, mokytojo Vilko dukra, malonu būdavo juos sutikti. Dabar iš senosios kartos turbūt tik Jonelis beateina, jis dar turi energijos“, – pasakojo J. Skublickienė.
Ji pasidžiaugė, kad smagu Vilniaus kupiškėnams ne tik pabendrauti tarpusavyje, bet ir organizuojami susitikimai su įdomiais žmonėmis, knygų aptarimai ir kt.
Pašnekovė pacitavo mintį iš vienos knygos, kad bendravimas išplečia žmogaus pasaulį, daug gauni bendraudamas su kitais, ypač sulaukęs garbaus amžiaus.
„Išgirsti tikrą žodį, nebūtinai iš socialinių tinklų, norisi pabūti tarp bendraminčių“, – pabrėžė ji.
Vidmanto Tubelio nuotrauka
Kupiškyje gimusi, augusi, mokiusis J. Skublickienė vėliau studijavo tuometiniame Vilniaus inžineriniame institute statybos inžineriją. Po studijų ištekėjo už Juliaus Skublicko, irgi inžinieriaus, nuo Saločių, Pasvalio rajono.
„Dabar mes abu į Vilniaus kupiškėnų klubą einame, ir daugiau yra tokių šeimų, vyrus visi vadina kupiškėnų žentais“, – šypsojosi pašnekovė.
Jie užaugino du vaikus – sūnų Sigitą ir dukrą Giedrę. Vaikai gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose. Seneliams dovanojo septynis anūkus. Tiki, kad vaikai kažkada grįš gyventi į savo gimtinę.
Skublickai yra aktyvūs Vilniaus šv. Juozapo parapijos nariai, vyksta į įvairias piligrimines keliones po užsienį.
„Keliaujame po bažnyčias, dvarus su klebonu Ričardu Doveika. Neseniai 53 žmonės grįžome iš Sicilijos. Vasario mėnesį buvome lietuvių dienose Romoje. Klebonas mums visada pabrėžia, kad reikia bendrauti, kuo gali, pasidalyti. Aš, pavyzdžiui, su kitais dalinuosi gėlėmis, nes jų turiu labai daug“, – pasakojo Jolanta.
Paklausta, ar keliai dar parveda į Kupiškį, atsakė, kad atvažiuoja aplankyti tėvų ir giminių kapų. Giminė vis sparčiau mažėja. Taip pat palaiko ryšius su buvusiomis kaimynėmis. Rugsėjį kartu su kitais Vilniaus kupiškėnais dalyvavo paminklo kalbininkui Kazimierui Šauliui atidengimo iškilmėse Juodžiūnų kaime.
Projektą „Kūrybiškumo genas“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Skirta 8 000 Eur