Kupiškio viešojoje bibliotekoje spalio 2 d. pristatyta slaugytojos, paliatyviosios pagalbos specialistės, lektorės Laimos Baršauskienės debiutinė knyga „Mirtis ir mažiau svarbūs dalykai“.
Jautrus susitikimas skirtas pokalbiui ne tik apie mirtį, bet ir apie gyvenimą, gilesnį jo suvokimą, o knygos autorės istorijos ir mintys – proga dar kartą pasverti ar perkainoti savo vertybes.
Jurga BANIONIENĖ
Terapija, virtusi knyga
Viešnią pristatė ir kalbino Kupiškio viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus bibliotekininkė Rita Senvaitienė. Kalbėti apie mirtį – tai kalbėti apie gyvenimą. Tai L. Baršauskienės mintis, ilgametės slaugytojos, pasakojimus apie nuolatinį susidūrimą su mirtimi, apie darbą sudėjusios į debiutinę knygą.
L. Baršauskienė sakė, kad Kupiškyje lankosi antrą kartą, čia viešėjo maždaug prieš dešimtmetį.
Knygos autorės pirmiausia klausta, kaip kilo mintis rašyti knygą apie mirtį. Ji teigė niekada apie tai negalvojusi, pasakodama įvairias istorijas feisbuke dažnai išgirsdavo klausimų, kada imsis knygos rašymo. Vienai bičiulei pasiūlius „Balto“ leidyklos tekstų redaktorei Irmai Laužikaitei paskaityti jos įrašus, netrukus L. Baršauskienė sulaukė kvietimo išleisti knygą.
„Aišku, nežinojau, į ką veliuosi. Galvojau, kad bus nesudėtinga, bet taip nebuvo, reikėjo parašyti papildomai ir daug dirbti prie tekstų. Man kurią nors pastraipą išimti – tai kaip savo vaikui pirštą nukirsti, sunku, bet atsidūsti ir išimi. Gerai, kad dabar tokie laikai, kad gali rašyti, kaip nori. Kalbos redaktorė tik ištaisė klaidas, kurias privalo, visa kita buvo galima palikti. Bent prieš dešimtmetį mano knygos tokios, kaip ji parašyta, nebūtų buvę galima išleisti, šiandien taisyklės daug liberalesnės. Aš norėjau, kad viskas būtų taip, kad aš pasakoju, tik raštu, panašiai ir pavyko. Knyga išėjo visai netyčia“, – tvirtino L. Baršauskienė.
Viešnia yra slaugytoja, pastaruosius dešimt metų dirbo su slaugos ir paliatyviais pacientais, tai žmonės, kurie serga sunkia, nepagydoma ir progresuojančia liga. Dažnai sulaukia klausimo, kaip gali dirbti šį darbą, nes nuolat tenka susidurti su mirtimi.
Plačiau skaitykite spalio 7 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF
