„Kūrybiškumo genas“
Kristina VALYTĖ
Lyja lietus par dėnų dienas, bliaukia no blėkėlių žėman tik driūkt, driūkt.
Padatum vonalį ir toj būt pilna.
Ir mon, kėp no to šiperio paužulniai uždato, iš akių ošaros taryčios toj paspils unt viso smagumo.
Par lungų žiūri – iš aukštai motos juduntys parasonai visokių spalvų.
Katras morgas, katras vėnspalvis. Žmonas tunkiai aina par miestų. Katrom darban, katrom krautuvan ar tėp kur raikia.
Išėjau ir ošei palei ėžerų pasvoikščiot. Nė gyvos dvosios, tik untys.
Tom tai loima. Strekt no okmenio ir panara, motos tik vodegyta.
Močios su unčiokais, bant kiek paaugusiais, palei kojas sukas. Atsargiai tik, žiūrėk, kad nesumintum.
Rėkia vaikai išmokinti, kad bulkėlas duok.
Palei maldų tunkynį girdžias, kad kažin kas čėpsia.
Tėp gražiai čept čept pasgardžiuodamas. Sustojau iš įdomumo, kas čia do toksai rudas gyvūnėlis. Atsigrįžė unt manį, ogi bėbras! Jėjam tu mono, kas do geltonumo duntys.
Pasižiūrėjom vienas unt kitų gol lygiai vienų sekundį. Makt dumblan ir paskavojo.
Bainunt toliau, kad pakilo vėjas, taryčios parasonų išnaš iš runkų.
Prisiminiau, kėp maža mergiūkšta būdama su skėčiu no praslo žėman šokau.
Mislijau, kad kėp toj knygoj Mėrė Popins jimsiu skraidytėn.
Nė ti paskraidžiau, nė kų, skėčio stipinai tik užsilinkė anon pusan.
Apibara, kom gėrų doiktų sulaužiau.
Ainu toliau par miestų tratavaru. O mašinalas kad lakia.
Viena lėčiau pravažiuoja, kad neaptakšt, o kita lakia kėp akis išdagus ir pėstiejė nerūpia.
Šliūkšt – no galvos ligi kojų ir nuprausia.
Labai tėp dobriai unksčiau vis sapnuodavau, kad ainu žvyrkeliu unt Kuprėliškio pusį, ir tėp tolyn tolyn sau unt Biržus žygiuoju.
Nėsu to, katro sapnais tikėčia, ale dabar žinau, kų tasai sopnas reiškė.
Kupiškėnų tarmas konkursi skaita vėnos prozinykės kupiškėnas kūrybų, katro labai įsimina.
Jy ir no to krošto panašiai kėp ošei kilimo.
Rošo jinai tėp poėtiškai, kėp aina žvyrkeliu unt tėviškės pusį, kad pasipyna akmo po kojom ir spyra.
Soko jy, kad ne kojų sopėjo, o dūšių. Šitos jos žodžius supras, katras įtyra.
Projektą „Kūrybiškumo genas“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Skirta 8 000 Eur
patikslinimai | 2025-09-17
|
Kupreliškis berods arčiau Kupiškio, negu Jono Alberto Naktinio gimtinė Glūdiškis, bet Naktinis savo knygoje „Ar do atomanum sanojų kalbų rašė ne žiūrėk, bet žiūrak ( 20,66,101, 146.180 p…) Taip pat reikėtų rašyti ne ėžerų- bet ažerų ( palyg. eglė- agla), ne mergiūkšta, bet margaička ( Vilniaus kupiškėnai. Klementinos Vosylytės Jubiliejus ir jos dovana mums.-2008-03-01). Suprantu, kad rytų panevėžiškių tarmė smarkiai veikia kupiškėnų tarmę, skverbiasi panevėžiškių tarmės ar bendrinės kalbos žodžių formos, bet visgi reikėtų išlaikyti kuo grynesnę kupiškėnų tarmę.
Zeda | 2025-09-17
|
O KAS TA ,TIKRAI NEGRAŽIA KALBA KALBĖS ?
Zedai | 2025-09-17
|
Jei skaitote šį gražų pasakojimą, matyt, ši „kalba“ ir jums graži. Skaičiau, kad Norvegijos parlamente Stortinge dauguma jo narių kalba savo tamėmis, tik rašo vienodai- arba bokmaal, arba nynorsk norvegų kalbos variantais . Nesigėdija savo tarmių ir Vokietijos bundestago nariai- posėdžių metu kartais kalba savo plattdeutsch- vokiečių žemaičių kalbos tarmėmis. Tad nesigėdykime ir mes, branginkime savo tautos turtą- lietuvių kalbos tarmes.