Kristina VALYTĖ
O kad atajo vosara, pėčius bant kas untrų dienų raikia kūrintė! Lauki papaikos raikia ar bajinio megztinio, kad nepėrlyt.
Atsiramus šiltos sėnalas ir kilo mintis jum, brungiejė, pradėt no šitos vietos mono pinktadėninį storonį.
Tik grįžau iš dorbo visa sulyta kėp šuva. Kolbinau miesti žmonas, kėp jė vėrtina, kad seimūnai nujėma PVM lingvatų šildymui.
Žmonas gi nekvaili, suprunta, raiks daugiau mokėtėn.
Viena motarala, toki smarkaus gatunko pėnsinykė, motas, kad jy dėl šito raikalo labai įdūkus.
Soko, kad kas važtų pastreikuot po Seimo lungais, tai pasruošus baveik kad išmušt šibų, par lungų įlipt vidun ir rėkti išrėktėn visa, kų mislija. Ir paklausį jos tagul tik naša bitį! Do katras seimūnas nespas no jos paskavotėn, būt pagatava griebt už atlagų ir užu barzdos papešiot. Ir tėp rimtai kalba, kad neik su ju šonais…
Kitas vyriokas, unt gatvės pakolbytas, anėp jai atomėžė, kų išsirinkom, tų ir turiam, nieko nebapridėjuosma ir nebapripyksma. Gerai, jėgu gauni kompensacijų, o jėgu turto turi, ir nieks tau nedos, mokėsi čielu kainu, kėp didala.
Paklausi žmogėlių, ar ruošias atainunčiom šildymo sazonui, tai visi nėt purtytis prodada. Soko – aik tolyn ir nebakalbak.
Ogi dėl to, kad šildymas pasiutusiai brungus. Ar tu mokėsi už šildymų, ar tu molkas pirksi, kaposi, ailion krausi, tau visa kainos.
Gol jėgu tik už jį raikt mokėt, tai gol būt ir nebrungu. Bat kė susidada ir alėktra, ir vando, ir užu šiukšlas mokestys, ir volgymas, ir mašinalas ramontas (jėgu tokių turi), gazuolys ir visa kita, už kų mokėt kas mėnesį raikia, tai tik šildymų pridėk ir toj kešėna dyka.
Do šių matų praktika paroda, kad šildymo golia prisraikt ir gegužį, ir do neprošol būt buvį ir biržėlį.
Bobuta, kė būdavom su sėseriu možos, vis sakdavo pamokunčių posakų apė žiogų.
Jėgu trumpai, tai kėp skruzdalas, boružytas ir visi kiti pievos vobolai parvosar ruošės žiemai, o žiogėlys nieko nedirbo, tik smuikeliu pragrojo.
Atajus žiemai, vobolai turėjo kur šiltai paskavotėn, tiktai tom nabogui vėnom rūra šolo. Šitais čėsais sakyt, labai gera posaka apė pinansinį raštingumų. Kas taupis, tas ir gyvins.
O bačėdydami dairykimas, kad tik sukčiai aperistai visi šitė tų mūsų pinigėlių, sunkiai uždirbtų, par pinkias minutas neišvobyt.
"Undenio, rugienių miltų..." | 2025-08-05
|
Tai kad ir Kupiškėnų mintyse straipsnyje „Pakalbėkime kupiškėniškai“ randame Algirdo Vilučio tarmiškos poezijos : „Undenio, rugienių miltų, druskos, raugo,do kai ko…“
Iš A.Vilučio poezijos | 2025-08-05
|
Skaitome leidinio „Kupiškis, 2013 Nr. 11:“ 107 puslapyj publikuotą Algirdo Vilučio eilėraštį “ Prie Sypsalas, kur užaugau“ : „…Pyvasoj undo sustingįs , unt paviršiaus ladas…““…upas undo vos vos taka, kai kadu patvinsta..“, Matyt, prieš rašant pasakojimus Kupiškėnų mintims kupiškėnų tarme, reikėtų pasinagrinėti ir Algirdo Vilučio poeziją. Manau, tada pasakojimuose būtų mažiau klaidingai rašomų tarmiškų žodžių.
undo, o ne vando | 2025-07-30
|
Susidaro įspūdis, kad nenorima pasidomėti kupiškėniškomis žodžių formomis Klementinos Vosylytės Kupiškėnų žodyne, pasinaudoti Lietuvių literatūros ir tautosakos institute saugomais prieškario kupiškėnų pasakojimais- atkakliai rašoma vando, o ne undo. Neįsižeiskite, bet man šis gražus pasakojimas galimai parašytas pustarme, o ne kupiškėnų tarme. Gatvės- gotvas ( J.A.Naktinis. Ar do atoman sanojų kalbų 122 p.), pradėt- pradat ( ten pat. 123 p.), tu-tujei, lingvatų- lingvotų, pridėk-pridak ( ten pat 38 p.).