Kupiškio etnografijos muziejus gegužės 14 d. pakvietė į susitikimą su istorike, muziejininke Kristina Petrauske ir knygos „Slanimo raganos“ pristatymą. Tarp susirinkusių žmonių buvo matyti ir nemažai jaunosios kartos atstovų, kurie į renginį tikriausiai atėjo norėdami sužinoti, kokia yra Chistorikė. Taip Kristina žinoma „Instagram“ ir „TikTok“, kur tūkstančiams sekėjų kuria įrašus įvairiomis istorinėmis temomis ir edukuoja visuomenę socialiniuose tinkluose.
Jurga BANIONIENĖ
Kaip atsirado knyga?
K. Petrauskė – istorikė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotoja. Ji yra ir radijo laidų vedėja. Socialinėje erdvėje dar žinoma kaip Chistorikė, populiarinanti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istoriją ir kultūrą, turinti didelį sekėjų būrį. Tyrinėja XVI–XVII a. LDK karybos ir kultūros istoriją, didelį dėmesį skiria ir kasdienybei.
Apie neįprastą XVII a. kasdienybę ir jos debiutinis istorinis romanas „Slanimo raganos“. Tai pasakojimas, kuris remiasi kruopščiais istoriniais tyrimais ir kviečia skaitytoją į emocingą, autentišką pasaulį.
Knygoje persipina istorija, mistika ir moterų likimai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Kaltinimai raganyste ir prietarai, kova su stereotipais ir likimo išbandymais. Istorinės tikrovės ir fikcijos derinys skaitytojui padeda pajusti laikmečio atmosferą, susimąstyti apie socialinę ir kultūrinę moterų padėtį.
Romano siužetą autorei diktavo XVII a. dienoraščiai, prisiminimai, laiškai, kelionių aprašymai ir visa, kas kūrė daugialypę etninę LDK kultūrą, o daugelis knygos personažų iš tiesų kadaise gyveno.
Viešnią pristačiusi muziejininkė Jūra Sigutė Jurėnienė teigė, kad K. Petrauskės išleistame istoriniame romane gražiai persipina literatūrinės interpretacijos su istorijos faktais. Pirmiausia autorės ir klausta, kaip nutiko, kad visa tai nugulė į knygą, ko romane daugiau – dokumentikos ar literatūrinių fikcijų.
Plačiau skaitykite gegužės 20 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF
Autorės nuotraukos