SENOJO KAPO PAMINKLAS TURI BŪTI IŠSAUGOTAS

Pavasarį žmonės skuba tvarkyti artimųjų kapavietes. Šiuo laiku jiems užkliūva netvarkomi kapai. Kai kas atkreipia dėmesį ir į kitokius laidojimo vietų pokyčius.

Redakcija pastaruoju metu irgi sulaukia skaitytojų pastabų dėl kapaviečių būklės, dėl, jų nuomone, netinkamo Savivaldybės požiūrio į žymių Kupiškio krašto žmonių kapaviečių išsaugojimą ir tvarkymą.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Žymių žmonių kapų likimas

„Kupiškėnų mintims“ parašęs Jonas L. papasakojo, kad geru oru mėgsta pasivaikščioti senosiose Kupiškio kapinėse, apžiūrėti ten palaidotų žymių kupiškėnų amžinojo poilsio vietas, senuosius paminklus ir kryžius, iš kurių daugelis, anot jo, yra vertingi smulkiosios architektūros kūriniai.

Pasak Jono L., vienas iš šiaurinės kapinių dalies kapų, visuomet patraukdavusių jo žvilgsnį, buvo paskendęs krūmuose ir žolynuose, bet gerai išsilaikiusį paminklą turėjęs ilgamečio Kupiškio pašto viršininko Mykolo Čereškos (1880–1933) ir jo šeimos kapas.

„Neseniai apsilankęs kapinėse, apstulbau. Prieškarį menantis paminklas ir jį juosianti metalinė tvorelė nugriauti ir pašalinti. Išlygintoje kapavietėje atsirado nauja palaidojimo vieta, palaidotas pašalinis asmuo, ne giminaitis. Jokios žymės, kad kape kadaise buvo palaidoti ir kiti žmonės, čia nėra“, – rašo šis skaitytojas.

Jis pacitavo ir „Kupiškėnų enciklopediją“, kurioje pateikta informacija, kad M. Čereška 1898–1906 m. dirbo Kupiškio pašto ir telegrafo skyriuje paštininku, 1919 m. buvo Kupiškio pašto valdininkas, 1920–1933 m. – šio pašto viršininkas.

Taigi, pasak Jono L., asmens, ėjusio atsakingas valstybines pareigas Nepriklausomos Lietuvos kūrimosi laikotarpiu, kapas nušluotas nepaliekant nė menkiausio atminimo ženklo.

Plačiau skaitykite gegužės 6 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF