Rajone įsibėgėjo skaitmeninio raštingumo projektas „Nė vienas nėra pamirštas“. Balandžio 2 dieną apie dirbtinį intelektą ir jo galimybes, kada abejoti tuo, ką matome ir girdime internete, Kupiškio trečiojo amžiaus universiteto klausytojams papasakojo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius TECH) profesorė Simona Ramanauskaitė.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Iš istorijos
Daugeliui žmonių atrodo, kad su dirbtiniu intelektu (DI) neturi jokių reikalų ir nenorėtų turėti, kadangi nesuprantama, per daug sudėtinga. Šis dalykas dar mistifikuojamas.
S. Ramanauskaitė papasakojo, kad DI kaip akademinė disciplina pradėtas plėtoti 1956 metais. Anksčiau buvo grynai mokslinių tyrimų sritis, šiandien kiekvienas žmogus kasdien jį naudoja. Pavyzdžiui, naršydami „Google“ paieškos sistemoje, kuri iš dalies yra DI, taip pat norėdami rasti greičiausią maršrutą, klasifikuodami elektroninius laiškus, koreguodami ar kurdami nuotraukas, skambindami į kokią nors įstaigą, pirmiausia galime išgirsti pokalbio roboto nurodymus ir pan.
Vienas mokslininkas tais metais sumąstė, kaip patikrinti, ar DI užtektinai gudrus. Viename kambaryje į tą patį klausimą atsakinėjo žmogus, o kitame kambaryje DI. Klausta, pvz., ar patinka oras. DI atsakydavo, kokia yra oro temperatūra, žmogus visiškai kitaip. Jų atsakymai labai skirdavosi. Taigi išvada tokia, kad jei žmogus nebesugeba atskirti, kur žmogus, o kur DI atsakinėjo, vadinasi, DI yra tinkamas, sugeba pamėgdžioti žmogų. Reikia, kad jis turėtų pagrindines žmogaus savybes, sugebėtų kalbėti, komunikuoti ne tik žodžiu, bet ir raštu, galėtų ne tik atsakinėti į klausimus, bet ir šnekėtis.
Vėliau lektorė aptarė šiandien dažniausiai naudojamus DI įrankius.
Pasikalbėti ne tik su žmogumi
Vienas DI įrankių yra pokalbių robotai, su kuriais galima raštu bendrauti, pvz., „ChatGPT“, plačiai pradėti naudoti prieš dvejus metus.
Plačiau skaitykite antradienio, balandžio 8 d., „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF