Kupiškio viešosios bibliotekos padėkos renginyje vasario 14 dieną dalyvavęs žurnalistas, žurnalo „Trimitas“ redaktorius, šaulys, keliautojas, šios bibliotekos globėjas Vytaras Radzevičius ne tik visus vaišino paties virtu troškiniu, bet ir papasakojo apie savo ryšius su Kupiškiu, apie restorano Merkinėje atsiradimą.
„Kalba bus ilga. Bulvės dar kietos, neišvirusios“, – šmaikštavo jis pokalbio pradžioje.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Širdį suvirpinę prisiminimai
Pirmiausia Vytaras teigė, kad Kupiškis yra pasaulinio konteksto miestas (auditorija pritariamai ėmė ploti), nes čia išgirdo žodį – Ukraina.
„Mano senelis Jonas Radzevičius gimė Pirmojo pasaulinio karo metais Donecke. Tada daug kupiškėnų ten buvo pasitraukę iš Lietuvos. Iš buvusio Ukrainos ambasadoriaus sužinojau, kodėl lietuviai traukėsi būtent į šį kraštą. Pasirodo, tame krašte nuo seno gyveno gausi katalikų bendruomenė. Vėliau bolševikai ten viską išnaikino. To krašto senelis neatsiminė, nes po jo gimimo netrukus šeima sugrįžo į Kupiškį“, – taip pasaulinį kontekstą paaiškino svečias.
Renginyje nuskambėjusi „The Beatles“ melodija Vytarą prisiminimais nuskraidino į vaikystę, kai jis vasarą atvažiuodavo į Kupiškį pas senelius. Tuomet pasaulyje siautėjo bitlomanija. Visi norėjo būti bitlais.
Taigi pas senelius jis rado jauniausio tėčio brolio Rimo iš medžio pliauskos drožtų gitarų. Rimas svajojo sukurti muzikinę grupę. Tai buvo apie 1970–1972 metus.
Per renginį Prano Dapšausko sugrota argentinietiška melodija Vytarui priminė Sarmiento miestelį Patagonijos viduryje, kur iki artimiausio miesto 200 kilometrų. Tą miestelį įkūrė lietuviai, tiksliau kupiškėnai ir velsiečiai.
„Jie po 1863 metų sukilimo atsidūrė Argentinos sostinėje Buenos Airėse. Ten susitiko su tos šalies prezidentu. Tuo metu buvo paprasta tai padaryti.
Prezidentas pasakė, kad imtų žemės ir ją dirbtų. Tai su velsiečių šeimomis jie ir pradėjo kurtis Patagonijoje. Keliaudami su Martynu Starkumi po Pietų Ameriką ten nuvažiavome.
Prie miestelio radome Lietuvos vėliavą – taip pagerbti lietuviai, vieni šio miesto įkūrėjų. Ten matėme ir paminklą Kazimierui Šlapeliui. Jį vadino don Kazimiro. Jis turėjo pravardę – padangių senelis, nes buvo vyriausias pasaulyje skraidantis vyras, į padangę kilo būdamas 82 metų.
Kai astronautas Armstrongas, žmogus, pirmasis išsilaipinęs Mėnulyje, apsilankė Argentinoje, tai argentiniečiai suko galvą, su kuo čia jį supažindinus, kad būtų atitinkamas lygis. Nutarta jam pristatyti don Kazimiro“, – pasakojo kelionių su kupiškėnišku atspalviu prisiminimus svečias.
Jis prisipažino, kad viešai išgirdęs Kupiškio vardą susijaudina, prisimena senelius, čia praleistas vaikystės vasaras. Šis miestas yra jo tėčio tėviškė.
Plačiau skaitykite vasario 21 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF
Autorės nuotraukos