KADA PRIŽAISIME?

Esame laisvi, nebijome kelti opių kausimų, išsakyti savo nuomonę ne tik vieni kitiems, bet ir politikos autoritetams. Tokią išvadą padariau po paskutinio visuomenės susitikimo su Seimo nariais konservatoriais.

Ten susirinkę žmonės daugiausia buvo iš šiai politinei jėgai prijaučiančios bendruomenės.

Politikai iš auditorijos sulaukė ir patarimų, ir skaudžios kritikos.

Bendrauta be jokio padlaižiavimo ir nuolankumo. Matyt, ir bendraminčiai pavargę nuo pastaraisiais metais suvešėjusios konservatoriškos arogancijos, žeidžiančio jų atitolimo nuo eilinio žmogaus problemų.

Dabar šios bendruomenės viltys siejamos su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos naujai išrinktu pirmininku Laurynu Kasčiūnu.

Jo įtaigi retorika, dėstant Lietuvos saugumo ir gynybos temas, daugumai žmonių suprantama ir artima. To, matyt, būnant partijos vedliu neužteks, bet naujos veiklos startui pakanka.

Tik ateitis atskleis, ar šis politikas neiššvaistys savo politinio kapitalo, sugebės pagausinti partijos simpatikų gretas ir sėkmingai oponuoti tokiems politikams kaip Remigijus Žemaitaitis, partijos „Nemuno Aušra“ vedlys.

Nemažai tautiečių laukė praėjusio pirmadienio, kai turėjo susitikti rimtam pokalbiui apie etikos dalykus nauja valdančioji koalicija. Žmonės vylėsi, kad R. Žemaitaitis pagaliau nustos kelti destrukciją ir viešai kalbėti nesąmones.

Deja, po susitikimo šis politikas pareiškė, kad savo retorikos nekeis. Tai kam reikalingi tokie valdančiųjų niekiniai pokalbiai?

Gal bijoma R. Žemaitaitį išmesti iš koalicijos vien dėl to, kad jis netaptų dar labiau dalies žmonių garbinamu asmeniu. Juk pas mus nuskriaustuosius tautiečiai labai myli.

Antra vertus, dar toli iki naujų rinkimų. Kas jiems iš anksto isteriškai pradeda ruoštis, gali ir nepasiekti lemiamo finišo. Tas visas šurmulys, keliamas vieno asmens, kai kuriuos žmones dar labiau atbaido nuo domėjimosi politika, šalyje vykstančiais procesais. Iš nusivylimo kyla ir klausimų, ar eilinis žmogus gali kažką pakeisti, kaip tai padaryti. Seimo narių atšaukimo mechanizmo, kuris būtų rinkėjų rankose, iki šiol dar nėra.

Vienas kupiškėnas klausė, kodėl valdžia, dabar užuot susikoncentravusi spręsti opias ekonomines, socialines ir šalies saugumo problemas, pasiduoda politiniams žaidimams, kurie gali destabilizuoti padėtį, ir kiršina visuomenę, arba apsimeta, kad nieko ypatingo nevyksta.

Žmonės nebesupranta, kodėl būdamas valdančioje daugumoje politikas elgiasi taip, tarsi būtų opozicijos atstovas. Tokiu atveju jį nuo valdymo reikėtų kuo labiau atitolinti. Kodėl to nemato socialdemokratai ir vardanlietuviai? Tikriausiai mato, bet čia vėl pakvimpa politiniais žaidimais.

Kad tik per ilgai nežaistume.