Vasario 8 d. atsijungsime nuo BRELL žiedo ir pradėsime naują energetinio gyvenimo etapą. Kokie svarbūs pokyčiai laukia Lietuvos atsiskyrus nuo ne kartą Maskvos politiniu įrankiu tapusios energetikos sistemos ir prisijungus prie europinio tinklo? Kokių problemų ir naujų galimybių galime tikėtis?
Daugiau savarankiškumo
Lietuvos energetikos instituto atstovas, Europos energetikos ekspertas, buvęs AB „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas, pastebi, kad vasarį nutraukus elektros ryšius su Rusija, sinchronizacijos su europiniu tinklu procesas nesibaigs, o tik prasidės. Lietuvos energetikos sektoriui reikės daug išmokti ir įprasti dirbti su nauja sistema.
„Vakarų Europos energetikos sistemos valdymo principai skiriasi nuo rusiškų. Esminis skirtumas yra toks, kad BRELL sistema centralizuotai valdoma iš dispečerinės Maskvoje. Tuo tarpu Europoje valdymas decentralizuotas. Kitaip sakant, kiekviena šalis dirba valdydama dažnį savo zonoje, laikydamasi bendrų sąlygų ir taisyklių. Tokiu būdu visos šalys kartu palaiko sistemos stabilumą, – aiškina jis. – Naujai į kontinentinį Europos tinklą įsijungusioms Baltijos šalims reikės išmokti pačioms savarankiškai valdyti elektros dažnį, užtikrinti jos balansą ir kitus sistemos kokybės parametrus.
Mūsų specialistai kol kas to mokėsi su specialiu treniruokliu, bet nuo vasario tai reikės atlikti realiomis sąlygomis. Laukia išties nemažai problemų, nes valdydama dažnį už mus BRELL sistema tam tikra prasme išlepino Baltijos šalių energetikos infrastruktūros valdytojus. Manau, kad tai buvo daroma sąmoningai, skatinant nesijungti prie Vakarų energetinės sistemos.“
Naujos galimybės
Pasak eksperto, atsijungimas nuo BRELL žiedo Lietuvai labai svarbus ne tik politiškai, bet ir energetiškai. Priklausymas kontinentiniam Europos tinklui šalies energetikai ateityje suteiks didesnį atsparumą nenumatytoms situacijoms. Kadangi rusiška energetinė sistema valdoma centralizuotai, sutrikus jos valdymui kitos šalys negali visavertiškai perimti dažnio valdymo.
Tuo tarpu europinėje sistemoje yra daugiau saugiklių, nes visos šalys savarankiškai geba užtikrinti elektros tiekimo patikimumą ir prireikus gali viena kitai ištiesti pagalbos ranką.
Svarbi ir naujos energetinės sistemos suteikiama galimybė į Lietuvą pritraukti daugiau elektros energijai imlių investuotojų. Elektros tiekimo kokybei ir stabilumui jautrūs Vakarų verslai įtariai žiūri į priklausymą BRELL žiedui, kadangi rusiški energetikos standartai jiems nežinomi. Potencialūs investuotojai baiminasi, kad ši sistema nesugebės užtikrinti patikimo elektros tiekimo ir kokybės. Tačiau sužinojus, kad Lietuva greitai prisijungs prie Vakarų pramonei pažįstamo ir patikimo europinio tinklo, šalis tampa kur kas patrauklesnė investicijoms.
Kas laukia vasarį?
Vasario 8 d. Baltijos šalys atsijungs nuo BRELL žiedo, o 9 d. sinchronizuosis su kontinentinės Europos tinklais. Anot D. Virbicko, pirmiausia bus atjungtos Lietuvą su Rusija ir Baltarusija jungiančios linijos. Tada tam tikrą laiką trys Baltijos šalys kartu dirbs izoliuotu salos režimu – pačios palaikys elektros dažnį, užtikrins elektros balansą tarp gamybos ir vartojimo.
Galutinai suderinus ir ištestavus techninius elektros sistemų valdymo parametrus dirbant savarankiškai, per bendrą elektros jungtį su Lenkija „LitPol Link“ Baltijos šalys bus prijungtos prie kontinentinės Europos elektros energetikos sistemos sinchroniniam darbui.
„Svarbiausios problemos prasidės prisijungus prie bendro europinio tinklo. Pagrindinė jų bus elektros sistemos patikimumo užtikrinimas. Antra svarbi problema – suvaldyti savo elektros balansą ir dažnį. Kitaip sakant, užtikrinti, kad elektros būtų gaminama tik tiek, kiek jos suvartojama, eksportuojama ar importuojama. Svarbi ilgalaikė problema bus tolimesnis integracijos į europinį tinklą stiprinimas, naujų tarpsisteminių elektros linijų statymas tarp Baltijos šalių ir Vakarų“, – sako ekspertas.
Sudėtingas procesas
Trys Baltijos šalys yra paskutinės likusios Europos Sąjungos valstybės narės, kurių elektros tinklų sistema veikia ne europinėje, o sovietinėje BRELL sistemoje. D. Virbicko teigimu, vėlyvą atsijungimą nuo BRELL žiedo lėmė ne viena priežastis. Visų pirma, šis procesas techniškai sudėtingas, be to, ilgą laiką pritrūkdavo ir politinės valios imantis konkrečių žingsnių įgyvendinant projektą, o ne tik deklaruojant ketinimus.
„Atsijungimas nuo sovietinės sistemos yra kompleksiškas procesas, apimantis daug laikui imlių, sudėtingų projektų. Naujų elektros linijų statyba, jų teritorijų planavimas, įrangos užsakymas, gamyba ir testavimas reikalauja daug laiko. Vidutiniškai naujos elektros linijos statyba Europoje trunka apie 8–10 metų. Lietuvai reikėjo pastatyti bendrą liniją su Lenkija, nutiesti kabelį į Švediją, o estams į Suomiją.
Prieš 50–70 metų Maskvos ir Sankt Peterburgo energetikos inžinieriai Lietuvą projektavo kaip integralią Sovietų Sąjungos šiaurės-vakarų energetikos sistemos dalį. Tad su rusiška energetikos sistema buvome susaistyti infrastruktūriniais ryšiais, o visi Lietuvos inžinieriai ir energetikai mokyti dirbti kaip neatsiejama šios sistemos dalis. Atraizgyti šią pynę nelengva, šalies energetikos srities specialistai turėjo mokytis dirbti visiškai kitaip, savarankiškai“, – tvirtina ekspertas.
Rusija nenorėjo paleisti
Pasak D. Virbicko, atsijungimo nuo BRELL žiedo procese svarbų vaidmenį suvaidino ir Rusijos politiniai interesai, kurie neprisidėjo prie sinchronizacijos pagreitinimo. Lietuvos priklausymas BRELL žiedui ne kartą buvo Maskvos politinis įrankis, siekiant mus išlaikyti sistemos dalimi.
Vienas manipuliacijos metodų buvo galimai dirbtinai sumažinta elektros eksporto iš Rusijos kaina, skatinant nesijungti prie Vakarų tinklų, kadangi esą tai neapsimokėtų ekonomiškai. Tad priimant sprendimą prireikė tvirtos ir nuoseklios politinės valios ir gebėjimo pažvelgti strategiškai.
„Energetikos srities specialistai suprato, kad Vakarų sistema yra Lietuvos ateitis. Ketinimas sinchronizuotis Baltijos šalių premjerų buvo patvirtintas 2007 m. Vis dėlto naujos elektros linijos brangiai kainuoja, reikėjo iš kažkur gauti daug pinigų. Ilgą laiką trūko ir politinės valios imtis konkrečių žingsnių įgyvendinant projektą.
Dauguma tik deklaravo ketinimą sinchronizuotis, o kai reikėdavo veikti, energetikai likdavo vieni. Žinoma, buvo sinchronizacijos svarbą supratusių politikų, kurie veikė išvien su energetikos specialistais, bet netrūko ir manančių, kad pragmatiška būtų likti prie BRELL sistemos ir šiandien pigesnės elektros energijos“, – prisimena ekspertas.
Į naują etapą
D. Virbickas atkreipė dėmesį, kad sinchronizacijos procesas vasario 9 d. nesibaigs, o tik prasidės. Lauks daug iššūkių, kurių sprendimui būtų išmintinga pasitelkti energetikos srities mokslininkus ir ekspertus.
„Pagaliau tapsime visapusiškai integralia Europos dalimi. Nuo šiol būsime ne tik politiškai, ekonomiškai, bet ir energetiškai visiškai integravęsi į Vakarus. Sinchronizaciją palyginčiau su santuoka. Juk po vestuvių bendras gyvenimas nesibaigia, o tik prasideda, laukia bendros patirtys, džiaugsmai ir nesutarimai. Taip yra ir šiuo atveju – prasideda naujas Lietuvos gyvenimo etapas su Europa, kuris lems naujas sąlygas ir aplinkybes.
Reikės priimti įvairius sprendimus, daug ko išmokti. Šioje situacijoje geriausiai galėtų pagelbėti ir prisidėti energetikos srities mokslininkai, kurie pasiruošę pateikti savo profesionalias įžvalgas, sprendimus pagrįsti moksliniais tyrimais, – neabejoja jis. – Esu įsitikinęs, kad sprendimai energetikos srityje turėtų būti priimami pasitelkiant kuo daugiau mokslinių ir eksperimentinių tyrimų ir analizių, nes klaidos energetikoje labai brangiai kainuoja.“
Lietuvos energetikos institutas