2025/02/15

 

KUPIŠKĖNAS GRIAUNA STEREOTIPUS: DARBAS SU SUPERKOMPIUTERIAIS ATVERIA KELIUS Į EGZOTIŠKAS ŠALIS

Kupiškėnas Rolandas Naujikas Ženevoje, CERN. Nuotraukos iš asmeninio pašnekovo albumo

Nuo paauglystės domėjęsis technologijomis kupiškėnas Rolandas Naujikas tapo vienu iš Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) superkompiuterių valdymo pradininkų.

Jo indėlis – nuo sistemos, skirtos valdyti superkompiuteriams, kūrimo iki darbo CERN duomenų centre – liudija apie išskirtinius gebėjimus ir ryžtą.

Netikėti išbandymai, pavyzdžiui, superkompiuterių instaliacija Burkina Fase (Afrika) ar Bangladeše, paverčia jo istoriją įkvepiančiu pasakojimu apie technologijas, nuolatinį mokymąsi ir gyvenimo posūkius.

VU MIF superkompiuterių evoliucija

R. Naujikas buvo vienas žmonių, prisidėjusių prie VU MIF superkompiuterių istorijos raidos. VU MIF veikęs pirmas superkompiuteris instaliuotas prieš penkiolika metų.

VU MIF STSC sistemų administratorius sukūrė sistemą, valdančią antrą universiteto superkompiuterį, įrenginį, kuris tada buvo svarbus technologinis laimėjimas VU viduje. „Tai buvo ne tik darbas, tai tarsi misija. Kiekvieną dieną susidurdavau su naujomis problemomis, bet tai mane skatino tobulėti ir išbandyti savo galimybių ribas“, – prisiminė VU MIF STSC sistemų administratorius.

Šis kompiuteris padėjo Lietuvos mokslininkams atlikti sudėtingus klimato kaitos, genetikos ir kitų sričių tyrimus, mastu prilygstančius tarptautiniams tyrimams.

Nors antro superkompiuterio era irgi baigėsi, R. Naujiko indėlis į technologijų plėtrą fakultete ir visame VU buvo reikšmingas: „Man svarbiausia buvo sukurti sistemą, kuri mokslininkams padėtų dirbti be trikdžių. Šiandien VU veikiantis trečias superkompiuteris dar pažangesnis, naudojamas ir dirbtinio intelekto tyrimams, ir medicinos inovacijų plėtrai.“

Jo instaliacija atlikta netrukus po R. Naujiko projekto Afrikoje, o paskutinis reikšmingas atnaujinimas – po patirties Bangladeše. „Sukauptos žinios padėjo parengti sistemą, kuri atitiktų šiuolaikinių mokslinių tyrimų poreikius ir užtikrintų sklandų veikimą“, – teigė R. Naujikas.

Šis superkompiuteris ne tik prisideda prie dirbtinio intelekto ir medicinos inovacijų tyrimų, bet ir tampa įrankiu, padedančiu Lietuvos mokslui konkuruoti tarptautinėje arenoje.

Patirtis prestižiškiausiame pasaulyje mokslinių tyrimų centre

Darbas su pirmu VU superkompiuteriu R. Naujikui atvėrė kelią į CERN – prestižiškiausią pasaulyje mokslinių tyrimų centrą. VU MIF darbuotojas tai vadina gyvenimą keičiančia patirtimi. Viskas prasidėjo nuo „BalticGrid“ projekto, kuriame VU MIF dirbo kartu su kitais Lietuvos, Latvijos ir Estijos universitetais, siekdami sujungti regiono skaičiavimo resursus į vieną tinklą.

„Projektą įgyvendinant reikėjo žmogaus, galinčio dirbti tiesiogiai CERN. Kadangi tinkamo specialisto jie nerado, pasiūlymą gavau aš“, – sakė R. Naujikas.
Žinių siekis ir gebėjimas greitai mokytis buvo bilietas į vieną didžiausių jo gyvenimo nuotykių.

Šveicarijoje, šalia Ženevos, jis praleido pustrečių metų, dalyvaudamas įvairiuose testavimuose ir padėdamas programuotojams, kurie kūrė paskirstytų skaičiavimų sistemas.

„Tai buvo laikai, kai dalelių greitintuvas ruošėsi generuoti milžiniškus duomenų kiekius. Mūsų užduotis buvo ne tik surinkti tuos duomenis, bet ir juos efektyviai apdoroti“, – pasakojo R. Naujikas.

Nors CERN neturėjo tradicinio superkompiuterio, jų naudojamos technologijos buvo pagrįstos paskirstytų skaičiavimų sistema – tūkstančiais sujungtų kompiuterių, gebančių dirbti kaip vienas galingas mechanizmas.

„Man teko prisidėti prie abiejų pusių – ir „BalticGrid“ projekto, ir CERN duomenų centro veiklos“, – tvirtino R. Naujikas, kurio patirtis leidžia jį pristatyti ir kaip superkompiuterių ekspertą.

CERN jis padėjo programuotojams testuoti programinę įrangą, skirtą efektyviam skaičiavimo užduočių paskirstymui, ir susidūrė su unikaliais iššūkiais, kurių universitetuose retai pasitaiko.

R. Naujikas pabrėžė, kad CERN suteikta patirtis neįkainojama: „Tai nebuvo tik teorinis darbas. CERN buvo viskas – nuo praktinių eksperimentų iki pasaulinio lygio technologijų kūrimo.“

Nors CERN darbas labiau orientuotas į paskirstytus skaičiavimus, VU R. Naujikas prisidėjo diegiant tikrąjį superkompiuterį, kuris atitiko visus HPC (aukšto našumo kompiuterių) standartus.

Rolandas teigė, kad Lietuva turi didelį potencialą technologijų ir inovacijų srityje: „Esame maža šalis, bet turime puikių protų ir galime sukurti tai, kas iš tikrųjų keistų pasaulį. Superkompiuteriai tik pradžia – svarbiausia yra drąsa žengti į priekį.“

Rolandas su darbo komanda CERN

Darbas egzotinėse valstybėse

VU MIF STSC sistemų administratorius prieš penkerius metus gavo kvietimą į Burkina Fasą – Afrikos šalį, kur turėjo sukonfigūruoti superkompiuterį. „Tai buvo neįprasta patirtis. Vos išlipęs iš lėktuvo vakare jaučiausi lyg įėjęs į krosnį, oro temperatūra ir drėgmė smarkiai skyrėsi nuo to, ką esame įpratę patirti Europoje“, – pasakojo R. Naujikas.

Jis praleido dvi savaites šioje Vakarų Afrikos šalyje, įrengdamas ir apmokydamas vietinius darbuotojus dirbti superkompiuteriu.

„Darbo kultūra čia gana skiriasi nuo europietiškos. Nors mokymai vyko sklandžiai, kai kurie klientai dar kreipiasi dėl konsultacijų net po kelerių metų“, – savo patirtį atskleidė VU MIF darbuotojas.

Superkompiuterių ekspertui teko dirbti ir Bangladeše, kur susidūrė ne tik su techniniais, bet ir su logistiniais iššūkiais.

„Kelionės tarp viešbučio ir darbo vietos buvo tikras nuotykis. Kartais kelionė, kurią pėsčiomis būtų galima įveikti per valandą, automobiliu trukdavo dvi valandas dėl didelių spūsčių“, – sakė R. Naujikas.

Anot jo, anglų kalba šioje šalyje taip pat skamba savitai ir prireikė laiko priprasti prie vietinio akcento.

Nepaisant įvairių nesklandumų, R. Naujikas teigė, kad tokios kelionės yra ne tik profesinės patirties kaupimas, bet ir asmeninio tobulėjimo galimybė: „Šios kelionės padeda ne tik gilinti technines žinias, bet ir suvokti, kaip svarbu adaptuotis prie skirtingų darbo ir gyvenimo sąlygų. Tai išties plečia akiratį.“

Nors mokslo įstaigos dažnai pabrėžia mokslininkų ir studentų pasiekimus, svarbų vaidmenį atlieka ir administracijos darbuotojai. Jie užtikrina, kad technologijos veiktų sklandžiai ir padėtų siekti mokslo tikslų.

R. Naujiko karjeros istorija – puikus pavyzdys, kaip, atsidavus darbui ir vedamam smalsumo, galima prisidėti prie mokslo pažangos, susipažinti su kitomis šalimis ir kultūromis.

Miglė Pašnikovičė

Rolandas Naujikas.
Dalintis
Vėliausi komentarai
  • Svarbu, kokios ligos neparsivežtų. Varinėja po visas Afrikas. Pist ir yra Živ.

  • Šaunuolis vaikinas ! Protingi kupiškėnai …

PALIKTI KOMENTARĄ

Rekomenduojami video