Daug ragautojų ir sodininkų mėgėjų sutraukė praėjusį šeštadienį, lapkričio 9 dieną, Kupiškio viešojoje bibliotekoje surengta rudeninių ir žieminių obuolių paroda ir degustacija. Jos sumanytojas miškininkas ir sodininkas skapiškėnas Vidmantas Markevičius visiems išsamiai papasakojo apie obelų veisles, skonines ir kitokias obuolių savybes, konsultavo sodininkystės klausimais.
Autorės nuotrauka
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Bibliotekos parodų salėje pirmame aukšte ant stalo buvo išdėliota dvidešimt lėkščių su skirtingų veislių obuoliais ir dvi lėkštės su kriaušėmis.
Žmonės aktyviai domėjosi šių metų vaisių derliumi, ragavo, aptarinėjo obuolių ir kriaušių skonį, klausė V. Markevičiaus, kurie vaisiai geriausiai išsilaiko per žiemą, kur rasti jų sodinukų, kaip prižiūrėti obelis ir kriaušes, kad jos geriau derėtų.
V. Markevičius sakė, kad čia eksponuojami obuoliai iš jo ir kaimynų sodo Skapiškyje. Taip pat keletą jų dėžių atsivežė iš Girionių (Kauno r.), kur anksčiau gyveno. Jis patikino, kad visi šie obuoliai nepurkšti nuo ligų ir kenkėjų cheminėmis medžiagomis, visi augo toliau nuo kelio dulkių.
Ankstesniais metais yra surengęs ne vieną tokią obuolių parodą ir degustaciją mokiniams.
Vaisių savybės ir laikymas
Tarp įvairių obuolių buvo galima paragauti šiandien retai matomų, bet ankstesniais metais populiarių antaninių obuolių. Kupiškėnai juos vadina „antanupkiniais“ obuoliais. Pasak V. Markevičiaus, šios veislės obelų dar galima rasti senuose soduose. Tai gera šimtametė obelų veislė. Antaninių obuolių dedama raugiant kopūstus, jie tinka obuolių sūriams, sultims.
Plačiau skaitykite lapkričio 12 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF
patikslinimai | 2024-11-12
|
Seniau kaime, keliasdešimt kilometrų į šiaurę nuo Kupiškio, obuolių veisles vadindavo taip- vasariniai-baltiniai (alyviniai), avietiniai, cukriniai, rudeniniai- grabštai ( Gravenšteino veislė ), sierinkos, untaniniai, okerio (sena švediška žieminė veislė Åkerö), rudeniniai krancaliniai ( sena prancūziška veislė de Croncels), žieminiai- černagūzai.