JAUNIEJI RAMUVIEČIAI – LINKSMAI IR AKTYVIAI ETNORITMU

Gyvename XXI amžiuje, kuris yra mobilus, pilnas naujų technologijų, todėl lietuvių etninė kultūra patiria daugybę išbandymų. Tačiau ji visuomet rodo tautos dvasinę brandą. Per šimtmečius nugludintas vertybes būtina perduoti jaunajai kartai. Tai turi būti ir šeimos, ir mokyklos, ir kultūros įstaigų indėlis.

Kupiškio kultūros centre aštuonerius metus gyvuoja vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Jaunimo Ramuva“. 2016 metais folkloro ir paveldosaugos kolektyvas subūrė 14 jaunuolių siekdamas bendro tikslo – krašto paveldo išsaugojimo ir tradicijų tęstinumo. Šiandien kolektyvo nariai visiškai pasikeitę, bet išliko tas pats siekis – skatinti pažinti savo šaknis, domėtis lietuvių tautos etniniu palikimu.

Jurga BANIONIENĖ

Kolektyvo ištakos

Kaip etnografinių vertybių ugdymu sudominti jaunimą, kaip juos pritraukti, pirmiausia pasikalbėjome su kolektyvo „Jaunimo Ramuva“ vadove Daiva Palioniene.

Kodėl ramuva? Pasak Daivos, ramuva, ramovė – tai vieta, kur meldžiamės, atliekame tam tikras apeigas po šventu ąžuolu. Šis pavadinimas prasmingas ir tinkamas.

„Jo idėja kilo etnografei Almai Pustovaitienei. 2016 m. ji mane pakvietė dirbti į Kupiškio kultūros centrą. „Jaunimo Ramuva“ Almos jau buvo sukurta, čia sukviesti jauni žmonės, kalvis Audrius Laucius, paveldosaugininkas Vytis Zavackas ir kt. 2017 metais, kurie paskelbti Lietuvos piliakalnių metais, suorganizuotos 7 ekspedicijos į Kupiškio piliakalnius, mitologinius kalnus, alkus, rinkta informacija. Vėliau išleista knyga „Kupiškio krašto archeologinės ir mitologinės vertybės“, – pasakojo Daiva.

Ji teigė, kad norėta ir toliau tęsti kolektyvo veiklą, bet šiek kiek ją paįvairinti, pritraukti naujų narių, stengtis, kad senąsias lietuvių tautos tradicijas jaunimas pažintų per dainą, šokį, muziką. Tad palaipsniui nuo 2017 metų rudens „Jaunimo Ramuva“ keitėsi.

Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijoje muzikos mokytoja dirbanti D. Palionienė vadovauja vaikų ir jaunimo folkloro ansambliui „Zbitkai“, jo buvusius narius, išėjusius mokytis į Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnaziją, ėmė kviesti ateiti ir į Kultūros centrą.

„2018 m. pirmą kartą dalyvavome respublikinėje dainų šventėje „Vardan tos…“ su sutartinių giedotojų grupe. Tai buvo Austėja Tučiutė, Karolina Šimukauskaitė, Vestina Žekonytė, Odeta Šimonytė, Aistė Totorytė, Karolina Vaižmužytė, Justė Skrupskytė. Dalyvavo ir Tomas Ragauskas, Augustas Kučinskas. Po šios dainų šventės į kolektyvą atėjo Ignas Kacinauskas, Matas Sankauskas, Rokas Bartaševičius, kurie pradėjo groti ragais. Ėmėme važinėti į Zarasuose vykstantį vaikų ir jaunimo folkloro ansamblių festivalį „Zalvynė“. Dar vėliau prie mūsų prisijungė Martyna Griciutė, Eglė Kuzmaitė, Tomas Urbanovičius, Edgaras Baronas, Fausta Balčiūnaitė, Kamilė Čepaitė, Adelija Mažylytė, Martynas Strockis, Justas Mykolaitis, Jomantas Tamošiūnas, Ugnė Zlatkutė, Rusnė Ribakovaitė, Arielis Grinevič, Gabija Masiulytė, Tomas Vizbaras“, – pasakojo D. Palionienė.

Kaita – neišvengiama

Anot pašnekovės, būta ir daugiau jaunimo, kuris ateidavo, bet tiesiog neužsibūdavo. Kolektyvo kaita nuolat vyksta ir tai natūralu. Jaunuoliai baigia mokyklą, išvyksta studijuoti ir išeina. Gaila būna atsisveikinti, tačiau ir dabar yra studenčių, kurios atvažiuoja retkarčiais pabūti su bendraminčiais, padainuoti, pasišokti.

„Mūsų bendruomenė plati, bet yra tokių, kurie net nesusitiko kolektyve, vieni išėjo, juos pakeitė kiti. Šiais metais narių nubyrėjo, dvi puikios merginos išvažiavo studijuoti, dabar turime 10, o daugiausia yra buvę 16 narių. Tai 9–12 klasių mokiniai“, – kalbėjo Daiva.

Plačiau skaitykite lapkričio 8  d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF