AR PAJUDĖS KUPIŠKYJE TURIZMO TRAUKINYS

Neseniai Lietuvą pasiekė džiugi žinia, prilyginama kone istoriniam įvertinimui. Vienas didžiausių ir įtakingiausių pasaulyje kelionių gidų leidėjas „Lonely Planet“ pripažino mūsų šalį antra geriausia turizmo kryptimi 2025 metais tarp 10 pasaulio šalių, kurias būtina aplankyti, ir pirma šalimi Europoje.

Šio leidėjo kelionių krypčių reitinge Lietuvą aplenkė vienintelis Kamerūnas. Ekspertai išskyrė keturis Lietuvos traukos taškus: tai žalias, modernus, išskirtine istorija ir šiuolaikiška barų bei restoranų scena pasižymintis Vilnius; visais metų laikais įspūdingas Kuršių nerijos nacionalinis parkas; viso pasaulio piligrimus traukiantis Kryžių kalnas ir laukine gamta pasigrožėti kviečiantis Aukštaitijos nacionalinis parkas. Taigi, puiki reklama 2025 metais aplankyti Lietuvą.

Į rekomendacijų reitingą, kurį sudarant vertinama ne tik turizmo infrastruktūra, paslaugų kokybė, šalių saugumas, kainos ir kokybės santykis, bet ir unikalumas, autentiškumas, tvarumas, atsakingumas, ateinantiems metams taip pat pateko Fidžis, Laosas, Kazachstanas, Paragvajus, Trinidadas ir Tobagas, Vanuatu, Slovakija, Armėnija.

Ekspertų teigimu, 2019 metais Lietuva buvo pasiekusi piką, auksinius turizmo metus, kai turistų iš užsienio sulaukta apie 2 milijonus.

Pandemija, karas viską sustabdė, bet turistų srautai šiuo metu vėl stabiliai auga.

Ne tik užsienio turistai keliauja po Lietuvą, bet ir vietiniai. Vietinis turizmas viršija rodiklius, buvusius iki pandemijos.

Ar tai, kiek ir ko gražaus turime aplinkui, patys pastebime, vertiname? Atsakymas – individualus.

Antai Kupiškis. Dažnai linksniuojamas kaip miestas be veido, pasiklydęs savojo identiteto paieškose.

Kalbama ir kalbama, kaip į rajoną pritraukti turistus, įvardijami ir esminiai turizmo sopuliai – nakvynės vietų, maitinimo įstaigų trūkumas.

Pas mus atvykę turizmo ekspertai pabrėžia, kad reikia ištransliuoti, kad yra toks rajonas, ir pateikia savo receptus, kaip tai padaryti. Pavyzdžiui, sugalvoti kažką, ko Lietuvoje dar niekur ir niekada nebuvo. Kiti siūlo atrasti vieną išskirtinį akcentą ir aplink jį pinti visas paslaugas – maistą, apgyvendinimą ir pan.

Spalį Kupiškyje lankėsi Anykščių rajono vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė, pristačiusi nuosekliai, kryptingai, žingsnis po žingsnio kultūrinio kurorto ir lėtos architektūros principų siekiantį rajoną. Išties, dabar retas kuris nežino Anykščių. Žmonės plūsta ne tik į analogų šalyje neturintį Lajų taką. Siaurukas, Menų inkubatorius, turistinis takas palei Šventąją, apžvalgos aikštelė bažnyčios bokšte. Pasirinkimo, ką pamatyti, nuveikti, į valias. Čia nėra problemos, kur apsistoti ar pavalgyti.

Beje, kaimynai irgi turėjo maitinimo įstaigų bėdų, dabar – nebeturi, veikia net dvidešimt restoranų ir kavinių. Pagrindinė viešnios paskleista žinutė, kad miestas turi rasti kryptį ir ilgalaikę viziją, utopinę idėją. To šiandien mums labiausiai ir reikia.

Iš rajono valdžios girdėti užuominų, kad būtina išsaugoti kupiškėnų vestuvių viziją ir atmintį, tam tikrą Kupiškio identitetą, atgaivinti kupiškėniško alaus kelią.

Kalbama ir apie tai, jog galėtume siekti Lietuvos kultūros sostinės titulo. Šio projekto tikslas – skatinti regionų gyventojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, plėtoti kultūrą ir meną, kūrybines iniciatyvas ir kultūros prieinamumą. 2025 metais Lietuvos kultūros sostine taps Druskininkai, 2026 m. – Kėdainiai, 2027 m. – Pasvalys, 2028 m. – Zarasai. Kupiškis teikti paraišką konkursui planuotų 2029 ar 2030 metais. Dar yra laiko pasirengti.

Ar tai įmanomas dalykas, ar tapsime kultūrinės traukos ašimi, aplink kurią suksis svarbiausias kultūrinis Lietuvos gyvenimas?