Kupiškėnę Editą Ramanauskaitę kūryba lydi visą gyvenimą. Nemažai metų praleidusi Vilniuje ir neseniai grįžusi gyventi į gimtinę, Edita savo talentus išskleidė dar ryškiau, ryžosi kūrybą pristatyti platesnei visuomenei.
Liaudies meno studijoje „Židinys“ atidaryta pirma personalinė jos darbų paroda, kurioje eksponuojami gipsiniai augalų bareljefai.
Anot menininkės, ši technika tiesiog užburia augalų faktūra, kurios kasdienybėje gali net nepastebėti ir galimybe prisiliesti prie molio, paliekančio savo atspalvius gipse.
Jurga BANIONIENĖ
Svajonė – tapti dailės mokytoja
Pasikalbėti apie kūrybą Edita pakvietė į savo gimtuosius namus mažoje Dolomitų gatvelėje. 22 metus praleidusi sostinėje, per pandemiją ji nutarė padirbėti nuotoliu, parvažiavo į Kupiškį. Atgal į Vilnių ir nebesugrįžo.
„Sostinės nebepasiilgstu. Man eismas, chaosas buvo pabodęs, gaila laiko į darbą važiuoti pusantros valandos ir gaišti jį kamščiuose. Po atostogų būdavo labai sunku grįžti į Vilnių. Net oras ten kitoks. Lengvai apsisprendžiau likti. Dirbu nuotoliniu būdu, administruoju internetines svetaines, finansiškai tai apriboja, bet laisvės kūrybai gerokai daugiau. Namai visada apversti darbais“, – šypsojosi pašnekovė.
E. Ramanauskaitė gimė ir užaugo Kupiškyje, baigė Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnaziją. Nuo vaikystės mėgo piešti, dailės mokėsi pas mokytoją Algirdą Bočiulį. Galbūt polinkį į meną paveldėjo, mamos pusbroliai tapė, buvo giminėje ir muzikantų, prosenelis, išgirdęs melodiją, galėdavo smuiku ją sugriežti, senelis grojo akordeonu.
Neatsitiktinai studijuoti Edita pasirinko dailę. Tiesa, mėgino stoti į menotyrą Vytauto Didžiojo universitete, bet buvo blogai suskaičiuoti stojimo balai, nepateikė apeliacijos.
Plačiau skaitykite spalio 25 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF
Anonimas | 2024-10-27
|
Šaunuolė!