ANTRĄ KETVIRTĮ BRUTO DARBO UŽMOKESČIO ATOTRŪKIS TARP REGIONŲ SIEKĖ 413,6 EURŲ

Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp Sostinės regiono bei Vidurio ir vakarų Lietuvos 2024 m. antrą ketvirtį sudarė 413,6 eurų ir nuo 2024 m. pirmo ketvirčio sumažėjo 21,9 euru, praneša Valstybės duomenų agentūra.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Sostinės regione buvo 2 423,3 eurai ir, palyginti su 2024 m. pirmu ketvirčiu, padidėjo 1 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 2 009,7 eurai ir per ketvirtį išaugo 2,4 proc.

Vidutinis mėnesinis atskaičius darbuotojo mokesčius darbo užmokestis (neto) Vilniaus regione sudarė 1 482 eurus ir, palyginti su 2024 m. pirmu ketvirčiu, išaugo 0,9 proc. Tuo tarpu Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis sudarė 1 256,7 eurus ir buvo 1,9 proc. didesnis nei praeitą ketvirtį.

Didžiausią bruto darbo užmokestį – 2 501,1 eurą – gavo Vilniaus miesto savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, jų algos 304,7 eurais viršijo šalies vidurkį. Mažiausiai uždirbo Zarasų r. savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai – apie 1 474,1 eurus, jų darbo užmokestis 1 027 eurais mažesnis nei vilniečių.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per ketvirtį išaugo visose apskrityse – nuo 0,1 proc. Telšiuose iki 3,4 proc. Panevėžyje.

Didžiausią – 2 423,3 eurų – bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 1 771,1 eurą – uždirbo Utenos apskrities darbuotojai. Pasak Valstybės duomenų agentūros, darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys. 

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2024 m. antrą ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, išaugo 57 savivaldybėse nuo 0,2 (Kupiškio r.) iki 7,6 proc. (Pagėgių), o sumažėjo Skuodo r., Tauragės r. ir Mažeikių r. savivaldybėse, atitinkamai 0,1, 0,2 ir 1,7 proc.

Lyginant 2024 m. antrą ketvirtį su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse nuo 2,5 iki 16,1 proc. Tokiems pokyčiams įtakos turėjo padidinta minimali mėnesinė alga, padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalūs pareiginės algos koeficientai, pasikeitusi neapmokestinamo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys. 

Darbuotojų skaičius padidėjo keturiasdešimt trijose savivaldybėse

Sostinės regione vidutinis darbuotojų skaičius per ketvirtį sumažėjo 0,5 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – padidėjo 0,7 proc. Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo: Sostinės regione – 1 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 1,4 proc.

Per ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 43 savivaldybėse nuo 0,1 (Alytaus m. ir Mažeikių r.) iki 11,4 proc. (Neringos), 15 savivaldybių vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 0,1 iki 2,2 proc., Kauno m. ir Kėdainių r. savivaldybėje – beveik nepakito.

Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 39 savivaldybėse nuo 0,1 (Joniškio r. ir Šilalės r.) iki 9,1 proc. (Kauno r.), kitose 19 savivaldybių vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 0,2 (Biržų r.) iki 3 proc. (Zarasų r.), Jonavos r. ir Kelmės r. savivaldybėse – beveik nepakito.

ELTA