Rugpjūčio 6 dieną Rokiškyje vyko žurnalistų mokymai, skirti stiprinti kovos su dezinformacija įgūdžiams ir atsparumui visuomenėje. Juos vedė VšĮ „Pilietinio atsparumo iniciatyva“ vadovas Tomas Kazulėnas.
Kristina VALYTĖ
Gyvename skaitmeniniuose viduramžiuose
Pasak T. Kazulėno, populiariausi dezinformacijos tekstai šių dienų neramiame geopolitiniame kontekste – antivalstybiniai. Skleidžiama tikrovės neatitinkančia, kenkėjiška informacija siekiama supriešinti, suskaldyti visuomenę. Dalis šios informacijos yra tyčia paskleistos melagingos žinios apie karą Ukrainoje ar skirta panaudoti prieš NATO aljansą.
Dažniausiai tokią informaciją tikslingai skleidžia prokremliški veikėjai. Skandalingos žinios pritraukia reakcijų gausą.
„Mes negalime tiksliai pasakyti, kad jie finansuojami Kremliaus, nebent patys tą prisipažintų, – sakė T. Kazulėnas. – Tik iš platinamo turinio ir informacijos temų galime daryti tokią prielaidą.“
Jis pabrėžė, kad dezinformacija daro tam tikrą žalą, emocinį poveikį. „Cituojant dezinformacijos ekspertą Nerijų Maliukevičių, gyvename tarsi skaitmeniniais viduramžiais, kai pateikiama mokslinė faktinė informacija, bet žmonės turi savo nuostatas ir jų nekeičia.
Pavyzdžiui, pasklidus žiniai, kad neva vyras kovoja prieš moterį olimpinėse žaidynėse, socialiniuose tinkluose paskleidžiama ši informacija, visuomenė ją skaito, komentuoja, smerkia, bet niekas nepatikrina, ar informacija tikra, nes tie srautai nuolatiniai ir dideli“, – teigė VšĮ „Pilietinio atsparumo iniciatyva“ vadovas.
Socialinių tinklų pavojai
Dezinformacijos apstu ir socialinėse medijose. Jos gausiai aptinkama „Telegram“ kanale. Pastarasis kanalas, anot T. Kazulėno, ypač išpopuliarėjo prasidėjus karui Ukrainoje.
Plačiau skaitykite rugpjūčio 16 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF