NAUJŲ ĮGŪDŽIŲ METAS

Ne veltui sakoma, kad mokytis reikia visą gyvenimą. Šiandienos realijos tokios, kad šį patarimą turime taikyti įvairiose gyvenimo srityse.

Mažėjant gyvo bendravimo paslaugų, mokomės įvaldyti naujas programėles, ir kviesdami pagalbą ar paslaugą, ir susisiekdami su bankais ar kitomis būtinomis tarnybomis. Mokomės susikalbėti su robotais, suprasti automatinių atsakiklių komandas, praktikuojamės braukydami išmaniųjų įrenginių ekranus. Nelengva, ypač vyresnio amžiaus sulaukusiems žmonėms.

Bet, kaip matyti praktikoje, po truputį ir tai įvaldome. Socialiniuose tinkluose vis daugiau prisijungusių garbaus amžiaus žmonių. Suprantama, norisi pamatyti augančius anūkus ar vaikus, ypač jeigu jie tolimesniuose kraštuose, pabendrauti su giminaičiais, draugais ar kaimynais, jeigu jie sunkiau pasiekiami, išsibarstę po visą margą pasaulį. Smalsu pasižvalgyti ir naujienų, kurių šiose naujų medijų erdvėse nors vežimu vežk.

Atrodo, puiku. Tik va, ir čia reikia mokytis. Mokytis skaityti tas begaliniu srautu transliuojamas žinias, kur kiekvienas, bent kiek valdantis telefono ar kompiuterio klaviatūrą, gali reikštis į valias. Juk taip paprasta! Nereikia tikrinti faktų, o prieštaraujančius ar nepritariančius pareikštai nuomonei žmones galima blokuoti.

Tačiau beatodairiškai tikėdami tuo, kas, beje, būna įtikinamai parašyta, tampame ir pažeidžiami.

Mums gali įteigti ir visišką melagieną, kaip neseniai atsitiko per olimpines žaidynes, kai paskleista dezinformacija apie neva translytę boksininkę. Tik po kurio laiko susigaudyta, kad tai greičiausiai imperialistinės Rusijos specialių tarnybų darbas, bet žinia taip gudriai sufalsifikuota, kad užkibo net garsiausių pasaulio naujienų agentūros.

Dabar, kai pasaulis toks nestabilus ir lengvai pažeidžiamas, putinistinė Rusija nuolat stebi viešąją erdvę Vakaruose ir, pamačiusi kokį nors įtampos tašką, išnaudoja tai saviems nešvariems tikslams. Gerai, kad Lietuvos jaunuomenė išprususi ir greičiau atpažįsta manipuliatorius, to mokoma mokyklose, universitetuose, bet vyresniems žmonėms yra daugiau keblumų.

Būti atidiems reikia nuolat. Beje, kai kurie politikai, ypač prieš rinkimus, taip pat nevengia išnaudoti kokį nors į viešumą išlindusį faktą saviems tikslams, nes tai pats paprasčiausias ir pigiausias būdas būti matomam.

Socialinius tinklus užvaldančioje informacinėje erdvėje nėra redaktoriaus, kuris tikrintų faktus ir pateiktų ne vieną nuomonę svarstytinu klausimu. Todėl populiaru skleisti ir savo emocijas, o reikalui esant pasinaudoti sekėjų įtaka. Populiaru pateikti situaciją tik iš tos pozicijos, kuri naudinga savai nuomonei apginti, ir visai nesvarbu, kokia situacija buvo iš tiesų.

Paaiškėjus, jog faktai visgi buvo ne tojo apsiraudojusio, aimanavusio pusėje, apie tai pranešti saviems sekėjams, viešai atsiprašyti apdergto žmogaus tokios tradicijos nėra. Taip nutinka ir mūsų rajone. Labiau išsilavinę žmonės paprastai į šias save vadinančių influencerių pinkles nereaguoja ir nesivelia su jais į beviltiškas diskusijas feisbuko ar instagramo burbuluose.

Taigi, anot tarptautinių santykių ir politikos mokslų dėstytojo Nerijaus Maliukevičiaus, artėjame į tokius kaip ir skaitmeninius viduramžius, kai faktai, patikrinta informacija nebeturi tiek daug reikšmės. Žmonės tikės tuo, kuo nori tikėti, tomis žiniomis, kurios nebus paremtos ekspertine informacija.

Nepasiduokime gaivališkam naujų medijų, transliuojančių ir pavojingai tendencingas žinias, srautui. Atsijokime grūdus nuo pelų. Nebijokime abejoti, pasiklausti labiau išmanančių, ir – mokykimės, nes tokios esame būtybės ir gyvename ypatingame ir permainingame pasaulyje.