Vasarą daugiau laiko praleidžiant gamtoje išauga rizika užsikrėsti įvairiomis infekcijomis. Pavojų slypi visur: ir vandens telkiniuose, ir maiste, ir net ant paplūdimio gultų ar ežero lieptelių.
Per karščius – jokių sintetinių drabužių
Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja Gaiva Dabravalskienė pastebi, kad vasarą padaugėja pacientų, kurie skundžiasi dėl ūminių virškinamojo trakto infekcijų, pasireiškiančių vėmimu, viduriavimu, pakilusia kūno temperatūra.
„Vasarą padažnėja ir grybelinių, bakterinių, parazitinių odos infekcijų. Visos šios ligos susijusios su šiltesniu ir drėgnesniu klimatu, palankiu mikroorganizmų dauginimuisi, kitokiu nei šaltuoju metų laiku gyventojų elgesiu – dažnesniu laisvalaikiu gamtoje“, – aiškina gydytoja.
Jos teigimu, susirgti virškinamojo trakto, maisto toksiko infekcijomis galima suvalgius netinkamai apdorotų ar šiltai laikytų maisto produktų, taip pat maudantis ežeruose, tvenkiniuose ir netyčia gurkštelėjus užkrėsto patogenais maudyklos vandens. O kartais užtenka, kad toks vanduo tiesiog patektų į organizmą per akis, nosį ar kitas kūno gleivines.
„Taip pat infekcinių odos ligų sukėlėjai gali tykoti ir tiesiog ant įvairių paviršių – gultų, suolelių, lieptelių. Turint odos, nagų pažeidimų ir vaikštant basomis viešuose paplūdimiuose, pirtyse, baseinuose didėja odos užkrėtimo grybeliais rizika. Todėl būtina avėti šlepetes, ant gultų pasitiesti savo paklotus“, – įspėja G. Dabravalskienė.
Ir odos, ir nagų pažeidimus dažnai sukelia dermatofitai, rečiau – mielių grybeliai ar pelėsiai. Grybelinei infekcijai išsivystyti svarbios papildomos sąlygos – drėgmė, karštis, todėl ypač greitai grybelis dauginasi dėvint sintetinius, pernelyg aptemptus drabužius, prakaituojant. Todėl vasarą gydytojai rekomenduoja dėvėti laisvesnius natūralaus pluošto drabužius.
„Pėdų odos grybeliui būdingas pėdų ir tarpupirščių odos sudirgimas, paraudimas, niežulys ir pleiskanojimas, taip pat grybelis gali pasireikšti ir kūno raukšlėse, pavyzdžiui, po krūtimis, kirkšnyse. Kai kurioms grybelio rūšims būdinga, kad ligos pradžioje bet kurioje kūno vietoje atsiranda apvali, pamažu didėjanti raudona dėmelė, kuri ima pleiskanoti, niežėti.
O nagų grybelines infekcijas galima atpažinti iš besikeičiančios nagų išvaizdos – nagai storėja, deformuojasi, tampa trapūs, įgyja gelsvą spalvą, pakinta oda apie pažeistą nagą. Ilgainiui šiuos požymius galima pastebėti ir gretimuose naguose. Negydomos grybelinės ligos gali plisti ir sukelti gilesnių odos sluoksnių pažeidimus“, – kalba gydytoja.
Po maudynių jūroje – kraujo užkrėtimas
Atsargūs turėtų būti ir mėgstantys pasipliuškenti ežeruose. Lietuvos vandens telkiniuose galima „pagauti“ žarnyno lazdelės sukeltas infekcijas, salmoneliozę, hepatitą A, rotavirusinę infekciją. Taip pat galima užsikrėsti ir kirmėlių sukeltomis ligomis – askaridoze, echinokokoze.
Patekę į organizmą šie patogenai sukelia viduriavimą, karščiavimą, pilvo skausmą, kartais – bendrą negalavimą, galvos skausmus, pykinimą ir vėmimą. Tačiau kartais pasitaiko ir sunkesnių simptomų.
„Pavyzdžiui, hepatito A atveju pažeidžiamos kepenys ir žmogus suserga gelta, o adenovirusinei infekcijai būdingi peršalimo simptomai kartu su akių junginių uždegimu (konjunktyvitu).
Baltijos jūroje karštomis dienomis gali būti Vibrio genties bakterijų, sukeliančių vandeningą viduriavimą, pykinimą, pilvo skausmus. Kai kurios šių bakterijų rūšys pavojingos žmonėms, turintiems žaizdų, nes kartais sukelia žaizdų infekcijas, o retai – net ir kraujo užkrėtimą“, – pasakoja šeimos gydytoja G. Dabravalskienė.
Taip pat Lietuvoje gana išplitęs plaukikų niežuliu vadinamas šistosominis cerkarinis dermatitas, kurį sukelia vandens paukščiuose parazituojančių kirmėlių – šistosomų – lervos (cerkarijos). Po maudymosi sekliuose stovinčiuose vandenyse ar ežeruose gana staigiai išberia ir ima niežtėti odą. Tačiau, laimei, šie simptomai išnyksta po kelių valandų ar dienų, nes šios lervos žmogaus organizme nesivysto ir nesubręsta.
Todėl gydytojai gyventojams rekomenduoja atsakingai pasirinkti maudynių vietą – atkreipti dėmesį į Visuomenės sveikatos centro perspėjimus apie konkrečių vandens telkinių užterštumo lygius, vengti maudytis nežinomuose, įtartinuose, stovinčio vandens telkiniuose.
Taip pat nerekomenduojama maudytis po didesnių liūčių. Dar patariama nesimaudyti telkiniuose, kurių pakrantės netvarkingos, kuriuose gausiai būriuojasi laukiniai paukščiai, maudomi naminiai gyvūnai ar kurių vandens paviršiuje plaukioja šiukšlės, putos, matomos teršalų dėmės.
Plačiau skaitykite rugpjūčio 6 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF
Headline inf.