Redaktorė
Šią savaitę politologai, apžvalgininkai daugiausiai aptarinėjo praėjusius prezidento rinkimus ir referendumą dėl pilietybės išsaugojimo.
Grįžkime prie šios temos trumpam ir mes.
Rezultatas, kas kovos dėl prezidento posto antrame ture, manau, mažai ką nustebino. To ir tikėjomės. Bet nustebimų buvo kitokių. Man asmeniškai dėl dviejų personalijų – Žemaitaičio ir Vaitkaus.
Pirmasis, praradęs mandatą Seime dėl antisemitinių pasisakymų, antrasis kaip koks nežinia iš kur išdygęs grybas susirinko ne tik Šalčininkų, Visagino ar Vilniaus rajono tautinių mažumų balsus, bet ir balsus žmonių kituose Lietuvos regionuose. Taip pat ir Kupiškio rajone.
Kai kuriose apylinkėse, mano manymu, prisimenant jo kliedesius TV eteryje, tų balsavusių atsirado gana gausiai. Krito į akis, kad net ir tose apylinkėse, kurios nuo seno garsėjo savo patriotiškumu, tautiškumu, kuriose vyko aktyvi rezistencinė kova.
Tačiau beatodairiškai nereikėtų smerkti ar kaltinti padariusių tokį pasirinkimą. Pirmiausia reiktų paieškoti priežasčių, kodėl taip įvyko. Ar tai protesto balsai prieš valdančiuosius, ar iš tiesų noras glaustis prie putinizmo?
Aišku, buvo visai nekaltai paklydusių, kai močiutėlė, atlikusi pilietinę pareigą, prisipažįsta balsavusi už daktarą Vaitkų, nes gi jis daktaras… Bet tokių buvo, manau, vienetai.
Didžioji dalis visgi balsavo sąmoningai pasirinkdami šią personą.
Šalčininkai ar Visaginas jau nuo pat nepriklausomybės atkūrimo yra užmiršta žemė, kurią politikai prisimena tik prieš rinkimus. Tai jokio rezultato neduoda ir neduos, jei ir toliau į tai nebus rimtai pažiūrėta.
Turi būti nuolat palaikomi ryšiai su ten gyvenančiais kitos tautybės žmonėmis, juolab kad jie yra mūsų piliečiai. Ne draudimų politika, nuimant lenkų kalba užrašus, ar dar koks nors nesąmoningas veiksmas lems pokyčius.
Čia iš tiesų reikia pasišventusių misionierių, kurie kantriai ir nuosekliai dirbtų su tais žmonėmis.
Permąstant mūsų ar aplinkiniuose miesteliuose balsavusių žmonių sprendimą pasirinkti šias kontraversiškas figūras, taip pat pirmiausia norisi ieškoti ir priežasčių.
Štai gretimai mūsų esančiame Vabalninko miestelio centre su gražiai sutvarkyta aikšte, puikia bažnyčia jau neliko nė vienos maisto parduotuvės. Nebėra „Vabuolos“, šiemet neliko ir „Maximos“. Pačiame pakraštyje dar liko viena maisto krautuvėlė.
„Niekam mes nerūpime, niekam mes neįdomūs“, – taip į mano klausimą, kas čia nutiko, liūdnai atsakė jauna moteris.
Šis menkutis pavyzdys puikiai iliustruoja tvyrančias nuotaikas ir kituose miesteliuose ar kaimuose. Tad kaltinti savo piliečius vien tik neišprusimu ar dar kaip nors blogiau, būtų netikslu. Čia kaip ir šeimose nutinka, viena pusė nebus kalta. Rakto į susikalbėjimą reikia ieškot iš abiejų pusių.
Todėl labai norisi paraginti mūsų politikus – nuo aukščiausio, iki savivaldos. Atsigręžkite į žmones. Ne tik kalbėkite iš savo tribūnų, bet ir išgirskite, apie ką jums kalba žmonės.
Pažiūrėkite į jų akis ir pabandykite suprasti, kodėl taip nutinka, kai nebetiki jumis ir tada protestuoja taip paremdami priešiškai valstybės politikai nusiteikusius.
Jei ir toliau tik kalbėsite negirdėdami to mažutėlio žmogaus, tai protestuojančių prieš bet kokią valdžią tik daugės.
O dėl nepavykusio referendumo valdančioji dauguma tegu kaltina pati save. Nors buvo skirti dideli pinigai šiai kampanijai, matyt, jie nebuvo tinkamai panaudoti. Kita vertus, mažiausiai balsavo užsienyje gyvenantys tautiečiai, tie, kuriems šis sprendimas turėjo būti svarbiausias.
Tai tiek šį kartą apie jau praėjusius rinkimus. Antrajame ture, greičiausiai didelės intrigos nebus. Galų gale, ką pasirinksime, tą ir turėsime.
Nomedai | 2024-06-21
|
Supuvusi valdžios sistema veda Lietuvą prie didžiulės ekonominės krizės. Verslas nebeuždirba tiek pinigų, kad Lietuvos ponai gerai gyventų, tai anie skolinasi iš ES, dalį atiduodami sukčiams ir nusikaltėliams. Skolintis galima tik investicijoms, kurios atsiperka, o ne vartojimui ir pravalgymui. Protingi žmonės tai supranta ir balsavimu ( kuo dar būtų galima kitu?) protestuoja prieš tokias nesąmones. Valdžios maitinamos žiniasklaidos priemonės (ne išimtis ir laikraštėliai) varo propagandą apie aukštus ekonominius pasiekimus, apibūdina lietuvius, kaip vienus iš laimingiausių žmonių pasaulyje, kai tuo tarpu Lietuvoje 400 tūkstančių gyvena ant skurdo ribos. O valdžia leidžia bujoti sukčiams, vagims ir aferistams, net suteikia teises kalėjime būti seimo nariu. Tai daro ne vaitkus ir ne putinas, tai daro mūsų valdžia, kurį bet kokią kritiką jos atžvilgiu, iš karto prilygina putinizmui…O spauda visada buvo ten, kur geriau maitina…kai kūrėsi Sąjūdis, visa spauda jį vadino liaudies priešu.
Dėl "mažutėlių" | 2024-05-20
|
Dėl „mažutėlių“. O juk prieš Konstituciją ir įstatymus visi Lietuvos piliečiai lygūs…. Skaičiau, kad Suomijoje nėra „mažutęlių“- valstybė privalo užtikrinti ekonominio, socialinio, kultūrinio gyvenimo standartą visiems Suomijos piliečiams, kur jie begyventų- sostinėje Helsinkyje, ar miestelyje prie poliarinio rato, nes to reikalauja Konstitucija. Suomija neuždaro, bet steigia naujus universitetus ( Rytų Suomijos universitetas Joensuu ir Kuopio miestuose), kiekviename miestelyje yra kultūros centras,kurio scenoje galima pastatyti ir operą, kur koncertuoja pasaulinės rimtosios muzikos žvaigždės, kurių gastroles apmoka Suomijos valstybė. Miestelių kultūros centruose veikia meno galerijos, nemažai dailininkų kūrinių toms galerijoms nuperka valstybė. Kodėl Lietuva neseka Suomijos pavyzdžiu?
nuomonė | 2024-05-20
|
Manau, kad net dauguma mūsų valdžios ( prezidentas, ministrė pirmininkė, Kultūros ministras) galimai net nežino, kad Šalčininkų rajone, netoli Eišiškių, gimė vienas lietuvių raštijos pradininkų , pirmasis Biblijos vertėjas į lietuvių kalbą Stanislovas Rapolionis ( 1485-1545) . Jo gimtinėje berods 1989 m, pastatytas paminklas apleistas, menkai teprižiūrimas vietinės valdžios, matyt, raštijos ne ta kalba pradininkui paminklas? Ieškokime istorinių lietuvybės šaknų šiame krašte. Beje, Šalčininkų rajone, Dieveniškėse ir jų apylinkėse vis dar gyvena daug lietuvių, tebemokančių gimtąją lietuvių kalbos rytų aukštaičių vilniškių tarmę. Manau, šio krašto lietuviams labai trūksta centrinės valdžios dėmesio. Taip pat ir Vilniaus rajonui- skaičiau, kad berods dar neseniai tūkstančius rajono vaikų tėvai kasdien vežiojo į Vilniaus mokyklas, nes rajono valdžia galimai nesteigė mokyklų ir darželių.kuriuose mokoma valstybine lietuvių kalba. Lietuvišką mokyklą įsteigė berods Švietimo ir mokslo ministerija. Apie lietuvių problemas šiuose kraštuose taip pat reikia kalbėti. Latvija ir Estija eina kitu keliu- ten visose mokyklose pereinama prie mokymo tik valstybinėmis kalbomis- atitinkamai latvių ir estį.