Užsienyje gyvena beveik pusantro milijono tautiečių. Lietuvai labai svarbu su jais palaikyti nuolatinį ryšį.
Kokie Lietuvos diasporos politikos prioritetai, koks savivaldybių vaidmuo stiprinant valstybės ir diasporos ryšį, aptarė užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas balandžio 26 dieną susitikęs su regioninės žiniasklaidos atstovais Užsienio reikalų ministerijoje.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Svarbiausios diasporos politikos gairės
Referendumas dėl dvigubos pilietybės 2019 metais buvo nesėkmingas, bet, pasak E. Meilūno, tai inicijavo gilesnę ir platesnę diskusiją apie valstybės ir diasporos santykius. Viceministras prisiminė vieno politiko išsakytus žodžius, kad esame viena tauta, nesvarbu, kur tu gyveni.
Deja, ryšys su diasporos lietuviais dėl įvairių priežasčių nėra toks, kokio norėtume. Tai gal lemia ir didelis atstumas. Per 2020 metų Seimo rinkimus pasaulio lietuviai išrinko savo atstovę. Seimo, Vyriausybės dokumentuose atsispindi siekis stiprinti valstybės ir diasporos ryšius.
Šiam dalykui skirta penkiolika Vyriausybės programos punktų. Tai ir konsulinių paslaugų diegimas, švietimo, socialiniai klausimai.
Į šį procesą įsijungia ir savivaldybės. Jos mezga ryšius su užsienyje gyvenančiais kraštiečiais, kviečia jų vaikus dalyvauti vaikų ir jaunimo stovyklose, rengia kraštiečių dienas. Skiria savo rajono ar miesto ambasadorius užsienio šalyse, teikia informaciją, naudingą žmonėms, grįžtantiems į Lietuvą. Į šią veiklą jau įsijungė 42 šalies savivaldybės.
Vyriausybė savo programai įgyvendinti parengė strategines gaires „Globali Lietuva“ iki 2030 metų, kur konkrečiai įvardijamos diasporos politikos kryptys.
Plačiau skaitykite balandžio 30 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF