JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pasirašė įstatymą, pagal kurį Ukrainai bus suteikta 61 mlrd. JAV dolerių karinės pagalbos, o Pentagonas suskubo pranešti, kad į Kyjivą jau keliauja 1 mlrd. JAV dolerių vertės paketas, kuriame – būtina oro gynybos ir artilerijos sistemų amunicija.
Šis teisės aktas, kuriame taip pat numatyta suteikti pagalbos Izraeliui bei Taivanui ir galimybė Jungtinėse Valstijose uždrausti platformą „TikTok“, buvo priimtas po kelis mėnesius trukusios gaišaties, dėl kurios Ukrainos pajėgos patyrė amunicijos trūkumą bei nesėkmių mūšio lauke.
„Ką tik pasirašiau įstatymą dėl nacionalinio saugumo paketo, kurį šį savaitgalį priėmė Atstovų Rūmai, o vakar patvirtino Senatas“, – pranešė J. Bidenas, pridurdamas, kad jis „pasirūpins, kad pirmoji pagalbos siunta iškeliaus nedelsiant, per kelias valandas“.
„Dėl to Amerika taps saugesnė, pasaulis taps saugesnis, o Amerika toliau bus pasaulio lyderė ir visi tai žino“, – kalbėdamas apie naująjį įstatymą sakė J. Bidenas.
„Juo Amerikos partneriams bus suteikta gyvybiškai svarbi parama, kad jie galėtų apsiginti nuo grėsmės savo suverenumui ir jų piliečių gyvybei ir laisvei.“
Pentagonas netrukus pranešė, kad naujojo finansavimo lėšomis Kyjivui jau yra parengtas 1 mlrd. JAV dolerių vertės paketas, kuriame – oro gynybos baterijos ir amunicija, dešimtys raketų paleidimo sistemų „HIMARS“ ir šimtai tūkstančių artilerijos sviedinių.
Tūkstančiai šarvuočių
Paketą taip pat sudaro tūkstančiai šarvuočių, tarp kurių – 31 tankas „Abrams“, 45 tankai „T-72B“ ir daugiau nei 200 pėstininkų kovos mašinų „Bradley“.
Įstatymą dėl pagalbos, kurios vertė – iš viso 95 mlrd. JAV dolerių, Atstovų Rūmai priėmė po mėnesių mėnesius trukusių kandžių įstatymų leidėjų debatų, ar padėti Rusijos 2022 m. vasarį užpultai Ukrainai gintis.
Senatas panašų pagalbos paketą priėmė vasarį, tačiau po to jis įstrigo Atstovų Rūmuose, kurių pirmininkas respublikonas Mike‘as Johnsonas, klausydamas buvusio prezidento Donaldo Trumpo ir griežtos linijos besilaikančių jo šalininkų nurodymų, reikalavo iš J. Bideno nuolaidų dėl imigracijos politikos, kol galų gale savo poziciją pakeitė.
Jungtinės Valstijos yra vienas iš pagrindinių karinių Ukrainos rėmėjų, tačiau Kongresas jau beveik pusantrų metų nėra patvirtinęs plataus masto finansavimo Kyjivui, o artėjant lapkritį įvyksiantiems prezidento rinkimams karo finansavimas tapo ginčytinu klausimu.
Ukrainos kariuomenė patiria didelį ginklų ir rekrutų stygių, o Maskva nesiliauja pulti iš rytų. Be to, prognozuojama, kad padėtis fronto linijose ateinančiomis savaitėmis turėtų pasidaryti blogesnė.
Jūras Barauskas (AFP)