Nuaidėjo nuvilnijo ūkininkų protestų akcija Vilniuje. Vieni ūkininkus palaikė, kitiems abejonių sukėlė naujutėliai, moderniški jų traktoriai. Kaip gali skųstis gyvenimu brangios technikos savininkai? Kalbos, kad didžioji dalis šios technikos įsigyta už banko paskolintus pinigus, oponentams neturėjo jokios reikšmės.
Va, jei būtų atvažiavę su leisgyvio kuino traukiamu vežimu ar surūdijusiu, kolūkio laikus menančiu traktoriuku, gal daugiau užuojautos iš kritikų būtų gavę. Kai kurių žmonių toks šiuolaikinio kaimo suvokimas.
Tik pagarbos kažin ar daugiau toks žemdirbys būtų sulaukęs, ar su tokiu nuskurėliu, negebančiu galo su galu sudurti, į rimtas kalbas leistųsi valdžia. Vadinasi, įvaizdis yra labai svarbus ir svarus.
Tai patvirtina ir po metų muzikos apdovanojimų M. A.M.A. renginio pasipylę nekorektiški, užgaulūs komentarai apie kai kurių renginio dalyvių aprangą.
Pabandžiau pakomentuoti socialiniuose tinkluose, kad jaunuolio su margu trumpu sijonėliu apranga meno ir pramogų pasaulio atstovų vakarėlio šėlionėms gal ir visai tinkama, originali. Tai netrukus sulaukiau gana agresyvios reakcijos, kur aš matanti originalumą. Ar toks plonas kojas demonstruojantis jaunuolis gali būti šalies gynėjas? Taip apsirengus į viešumą galima eiti nebent kvaišalų prisišniojus.
Užsimerkiau ir pabandžiau įsivaizduoti vietoj to margo sijonėlio languotą škotišką vyrišką sijoną. Tuoj pat vaizdas sunormalėjo. Pamąsčiau, kad segėdamas languotą sijoną vyrukas mažiau būtų sulaukęs piktų žodžių. Bet jo tikslas gal buvo kitoks. Provokuoti, išsiskirti.
Taigi norime ar nenorime, mūsų išvaizda, automobiliai, traktoriai, kuriuos vairuojame, namai, kuriuose gyvename, žmonės, su kuriais bendraujame, ne tik kuria įvaizdį, bet ir gali tapti apkalbų objektu. Nieko blogo, jei žmonės domisi vieni kitais. Taip buvo nuo senų senovės. Juk žmogus žmogui yra pats įdomiausias subjektas.
Blogai tik patyčios. Jas reikėtų atskirti nuo santūrios kritikos. Ji irgi reikalinga. Tik įsigali kitas kraštutinumas, kai bijoma, gal nesugebama žmogui pasakyti, kad jam visiškai netinka dirbtinai papūstos lūpos, juodi iš veido konteksto iškrentantys vilkiški antakiai ar baisiai atrodo neatpažįstamai fotofiltrų iškreiptas veidas feisbuko paskyroje.
Žinoma, gal pastarieji dalykai tik man negražu, keista, neharmoninga. Gal atsilieku nuo gyvenimo? Sakoma, kad dėl skonio nesiginčijama. Visgi diskusijos dėl M.A.M.A. apdovanojimų renginio dalyvių aprangos byloja, kad ginčijamasi, ir smarkiai. Tik dažnai nepagalvojama, kaip neįžeisti žmogaus.