DIDŽIAUSIOS AISTROS PO KREPŠINIO – FOTOGRAFIJA IR AUDIMAS

Išpopuliarinti moterų ir merginų krepšinį. Tokį uždavinį išsikėlė sporto klubo „Kupiškio merginos“ narės. Įvairaus amžiaus mergaitės kviečiamos lankyti treniruotes pas krepšinio trenerę Rūtą Šilinytę.

Kviesdama ją pasikalbėti maniau, kad kalba suksis daugiausia apie krepšinį. Tačiau jo žaidėja ir trenerė nustebino.

Rūta ne tik aktyviai sportuoja, bet ir domisi menine, sportine fotografija, audžia tautines prijuostes.

Jurga BANIONIENĖ

Reikia pamainos

Sporto klubas „Kupiškio merginos“ gyvuoja seniai, maždaug dešimtmetį. Jo pradininkės buvo Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos kūno kultūros mokytoja Diana Balužytė ir Kupiškio rajono kūno kultūros ir sporto centro irklavimo trenerė Laimutė Šližauskienė.

„Sukvietus moteris, merginas, buvo suburta komanda. Pradėjome važinėti po varžybas, dalyvaudavome įvairiuose krepšinio turnyruose visoje Lietuvoje.

Buvome tikros entuziastės, mus pradėjo atpažinti ir kituose regionuose, pastebėjo, kad Kupiškio moterys krepšininkės labai aktyvios.

To įkvėptos prieš metus įkūrėme moterų sporto klubą, vis pakalbėdavome, kad neturime pamainos, atsirado idėja pradėti auginti jaunesnę krepšininkių kartą savo klube“, – pasakojo Rūta.

Anot pašnekovės, mergaitėms lankyti krepšinio treniruotes Kupiškyje mažai galimybių, nebent Kūno kultūros ir sporto centre jungtis prie berniukų grupės, nes mergaičių grupės retai kada susirenka.

„Mes pačios žinome, kad sunku eiti į tokias grupes, kur sportuoja ir berniukai. Mergaitės jaučiasi neįvertintos, be to, motyvacija visai kitokia, jos kaip ir nebelieka.

Aš kelis sezonus dirbau Kauno „Žalgirio“ krepšinio akademijoje, turėjau vien mergaičių grupes, deja, kasmet jų mažėja.

Trenerio darbas jas pritraukti ir išlaikyti sudėtingas. Priežasčių daug. Gal nusistovėjusios visuomenės normos, kad sportas yra vyriškas dalykas. Dažniausiai juk jis prasideda nuo šeimos, jei tėvai sportuoja, tai ir vaikai įsimyli sportą.

Daug lemia ir specialistai, kiek jie gali sudominti, patys yra motyvuoti. Iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, kad kai augau, krepšinio treniruočių tik merginoms nebuvo.

Žaidžiau tiesiog kieme su draugais. Tad labai norėčiau, kad Kupiškio mergaitės, merginos turėtų savo krepšinio bendruomenę“, – kalbėjo R. Šilinytė.

Plačiau skaitykite vasario 9 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF