Po penkerių metų pertraukos vasario 3 d. Zarasų rajone, Dusetose, vyko ristūnų žirgų lenktynės „Sartai 2024“. Dalyvių ir žiūrovų mylimas renginys tęsia šimtametę tradiciją. Pagrindinis prizas, įsteigtas Žemės ūkio ministerijos, iškeliavo į Anykščių kraštą. Organizatoriai jau numatė ir varžybų ateities planus.
Išskirtinės varžybos
Analogų Baltijos šalyse neturintis renginys į Dusetų hipodromą sutraukė tūkstančius žiūrovų iš visos Lietuvos bei užsienio, tad per Dusetų miestelį nusidriekė ilgos atvykstančių ir išvykstančių automobilių eilės, primenančios spūstis Vilniuje. Šių lenktynių buvo pasiilgę tiek žirginio sporto gerbėjai ir profesionalai, tiek eiliniai žiūrovai, atvažiuojantys pasigėrėti ristūnais, įsigyti amatininkų dirbinių, smagiai pabendrauti, aplankyti kultūrinių renginių.
Paskutinį sykį šios varžybos surengtos 2019-aisiais. Po to sutrukdydavo Covid-19 pandemija arba pernelyg šilti orai, mat lenktynėms specialiai išliejamas ledo takas. Tačiau šįmet ryžtingai nusiteikusius organizatorius – Zarasų rajono savivaldybės administraciją, Žemės ūkio ministeriją bei Respublikinę lenktyninių žirgų lygą – palaikė ir pati gamta, kuri sausio mėnesį nepašykštėjo šalčių.
Paskelbdamas ristūnų lenktynių „Sartai 2024“ pradžią, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas akcentavo, jog Žemės ūkio ministerija supranta žirgininkystės svarbą ir siekia, kad ši ūkio šaka būtų gyvybinga, bei palinkėjo gerų įspūdžių: „Tai yra ta proga, kai galime pamatyti geriausius žirginio sporto atstovus.“
Emocingiausia kova – dėl pagrindinio prizo
Visgi šeštadienį varžybų planus teko pakoreguoti, mat oras nelepino, vyravo pliusinė temperatūra, todėl ant hipodromo ledo tako telkėsi vandens balutės. Dėl šių oro sąlygų pakeitus važiavimų seką ir neatvykus trims žirgams iš Estijos, surengti šeši važiavimai vietoje planuotų septynių. Iš viso lenktynėse varžėsi 35 ristūnai žirgai.
Varžybose sportininkai rungtyniauja ne tik dėl garbės, visiems svarbus ir prizinis fondas. Šių varžybų prizus įsteigė šventės rėmėjai. Žiūrovus lenktynės labiausiai domino dėl pagrindinio, Didžiojo žiemos prizo, kurio vertė – 4,5 tūkst. Eur. Jį tradiciškai steigia ilgametė lenktynių organizatorė Žemės ūkio ministerija.
Važiavime dėl Didžiojo žiemos prizo varžėsi penki suaugusių žirgų A reitingo ristūnai žirgai. Tarp jų vyko įnirtinga kova. Joje sėkmę lėmė ne tik žirgų pasiruošimas, bet ir vadeliotojų taktika, tad rezultatai skyrėsi tik šimtosiomis sekundės dalimis. Nugalėjo ristūno Idealas Cass (savininkas Arūnas Cicėnas) ir vadeliotojo Alvydo Banėno duetas iš Anykščių rajono. Duetas išvystė greitį iki 1 min. 16,59 sek. ir 1609 m distanciją įveikė per 2 min. 03,232 sek. Antrą ir trečią vietas šiame važiavime užėmė Panther Face, vadeliojamas Ernesto Juškausko (2 min. 3,420 sek.), ir Brave Sensation, vadeliojamas Egidijaus Gudonio (2 min. 3,663 sek.). Ketvirti liko Miražas su Diana Jarmalavičiene, penkti – Magistras, vadeliojamas Stasio Kėrio.
Žemės ūkio ministerijos įsteigtas piniginis prizas – 4, 5 tūkst. Eur – padalytas visiems penkiems dalyviams. Nugalėtojui atiteko didžiausia suma – 2 tūkst. 250 Eur.
Šio ir kitų bėgimų nugalėtojai ristūnai apdovanoti proginėmis gūniomis ir vainikais, visi prizininkai – ryškiaspalvėmis rozetėmis. Vadeliotojams įteikti medaliai ir taurės.
Tęsia šimtametę tradiciją
Šios žirgų lenktynės – tai vienas seniausių masinių renginių Lietuvoje, Dusetos nuo seno garsėja šia tradicija. „Kitame regione neįsivaizduojame šių lenktynių“, – sakė Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė. Istoriniai šaltiniai byloja, kad lenktynės rengtos dar XIX amžiuje, o šiųmetės buvo jau 112-os.
Žinoma, viskas prasidėjo ne nuo lenktynių – dusetiškiai ūkininkai po atlaidų, atvažiavę žirgų tempiamomis rogėmis ar vežimais į bažnyčią, ginčydavosi, kieno žirgas gražesnis, vėliau pradėjo varžytis, kuris žirgas greitesnis. Draugiški ginčai peraugo į tikras lenktynes, kuriose dalyvauti buvo prestižas. Nuo 1905 m. į lenktynes įsijungė kaimynai – Rokiškio ir Utenos krašto ūkininkai. Nuo 1933 m. kartu su Zarasų rajono savivaldybe jas organizuoja Žemės ūkio ministerija.
Sartų žirgų lenktynės per tiek metų išaugo ir pritraukia sportininkų iš visos Europos. Respublikinėmis jos paskelbtos 1955 m. ir kasmet vykdavo ant legendomis apipinto Sartų ežero ledo, todėl ir vadinamos Sartų lenktynėmis.
Deja, ilgos ir žvarbios žiemos pasitraukė. Paskutinį kartą lenktynės ant Sartų ežero ledo vyko 1996 m. Vėliau jas pradėta organizuoti Dusetų hipodrome. Jame ristūnai žirgai skrieja specialiai nulietu ledo taku, kuriam naudojamas Sartų ežero vanduo. Pasak organizatorių, šiųmetiniam ledo takui išlieti prireikė dviejų savaičių.
Sutverti bėgti
Varžybose dalyvaujantys ristūnų veislės žirgai yra išskirtiniai. Jie greiti bėgikai, sprinteriai,tiesioje distancijoje išvystantys maksimalų greitį. Šios savybės pritraukia žiūrovus.
„Tai labai azartiški, karštakraujai žirgai, kuriems bėgimas yra gyvenimo būdas ir aistra. Jie kovingi ir mėgstantys pasirungti tarpusavyje, tad pats bėgimas gal ir trunka trumpai, tačiau žiūrovams padovanoja tikrai emocingas akimirkas“, – teigia Respublikinės lenktyninių žirgų lygos direktorė Joana Kėrytė.
Įdomu tai, kad šių metų varžybose dalyvavo ne tik suaugę, bet ir sportinę karjerą dar tik pradedantys keturmečiai ristūnai.
Nuotr. iš Respublikinės lenktyninių žirgų lygos (Liusjeno KULBIO).
Regione tampa traukos centru
Žirgų lenktynės – tai ne vienintelė pirmąjį vasario savaitgalį į Dusetas pritraukianti pramoga.
Renginyje svarbi vieta tenka amatininkams, liaudies tradicijų bei nacionalinio paveldo puoselėtojams, menininkams. Žinoma, pirmuoju smuiku čia groja aukštaičiai. Renginyje galima įsigyti tautodailės dirbinių, paragauti kulinarinio paveldo, pasiklausyti smagios muzikos. O Dusetų kultūros centras-Dailės galerija šįmet kvietė aplankyti parodą „Žirgas mene“, kuri sujungė dailę ir fotografiją bei suvienijo daugybę žinomų menininkų. Vakare susirinkusiųjų laukė iš Dusetų kilusių seserų Teresės ir Mildos Andrijauskaičių muzikos grupės „Baltos varnos“ pasirodymas.
Ar vyks „Sartai 2025“?
Patirtis parodė, jog ristūnų žirgų varžybų kasmet laukia ne tik sportininkai, ne tik Aukštaitijos, bet ir visos Lietuvos gyventojai. Tačiau jų organizavimą lemia tiek oro sąlygos, tiek finansavimas. Kokia jų ateitis?
Didžiojo varžybų prizo steigėjas yra Žemės ūkio ministerija. Prieš varžybų „Sartai 2024“ pradžią žiniasklaidos atstovams surengtoje spaudos konferencijoje ministras K. Navickas patikino, jog kitais metais, jei tik leis oro sąlygos, varžybos tikrai vyks.
Zarasų rajono savivaldybės merė N. Guobienė pasidžiaugė sėkmingu bendradarbiavimu su ministerija. Ji akcentavo, kad dar rugpjūčio mėnesį tardamasi su ministerijos kancleriu Valdu Aleknavičiumi dėl „Sartai 2024“ organizavimo, drauge numatė sprendimus ateičiai: jei oro sąlygos tinkamos, lenktynės organizuojamos hipodrome, ant išlieto ledo; jei oras netinkamas net ledui išlieti, šventė su amatininkais, menininkais ir parodomąja žirgų programa vyktų Dusetų mieste.
Užs. Nr.146