2024/03/01

 

LIETUVA IR VOKIETIJA PASIRAŠĖ BRIGADOS DISLOKAVIMO LIETUVOJE VEIKSMŲ PLANĄ

Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje veiksmų plano pasirašymas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai Arvydas Anušauskas bei Borisas Pistorius pasirašė veiksmų planą dėl brigados dislokavimo Lietuvoje.

„Tai istorinis sprendimas – ir Lietuvai, ir Vokietijai. Jis labai reikšmingai padidins gynybinį potencialą, stiprins NATO atgrasymą ir kolektyvinę gynybą“, – pirmadienį Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė A. Anušauskas.

„Šiandienos vizitas nėra eilinis vizitas užsienyje. Šiandien prasideda itin svarbus etapas (…) ir turiu pasakyti – iš pastarųjų mėnesių patirties, tai naujas etapas mūsų šalių draugystei“, – kalbėjo B. Pistorius.

Kitų metų pabaigoje – suformuotas perdislokavimo elementas

Šiuo metu šalyje jau yra dislokuotas vokiečių brigados vadovavimo elementas. Pasak A. Anušausko, kitų metų pavasarį į šalį atvyks pradinė brigados komanda, o iki 2024 m. pabaigos bus suformuotas perdislokavimo elementas.

„Pradinis Vokietijos brigados perkėlimo į Lietuvą etapas jau yra prasidėjęs. Jau kitų metų pavasarį į šalį atvyks pradinė komanda ir iki metų pabaigos ji išaugs iki brigados perdislokavimo elemento, įsikursiančio Vilniuje“, – aiškino A. Anušauskas.

„2025–2026 m. vyks pagrindinis brigados vienetų perkėlimas. Siektina, kad per šį laikotarpį persikeltų pagrindiniai vienetai“, –kalbėjo jis.

Ministras A. Anušauskas pažymėjo, kad brigados perkėlimo darbai jau vyksta. Jis taip pat priminė, kad didžioji dalis vokiečių karių bus dislokuoti Rūdninkų kariniame poligone bei Rukloje. Be to, tęsė jis, numatoma įkurti ir papildomų objektų, susijusių su logistiniais brigados aspektais.

Tuo metu karių šeimos, akcentavo A. Anušauskas, apsigyvens Kaune ir Vilniuje.

„Pasirūpinsime, kad jiems būtų sudarytos sąlygos gauti švietimo, sveikatos ir kitas paslaugas gimtąja kalba, o antrosios karių pusės turėtų galimybę įsilieti į darbo rinką“, – patikino jis.

A. Anušauskas taip pat priminė, kad Vokietijos brigados perkėlimo į Lietuvą klausimą atidžiai koordinuos praėjusią savaitę sudaryta komisija Vyriausybėje, vadovaujama premjerės Ingridos Šimonytės.

Pilnas operacinis pajėgumas – 2027 m. pabaigoje

B. Pistorius patikino – Vokietija į Lietuvą perkels beveik 5 tūkst. karių. Tai vyks palaipsniui, pakartojo jis – priklausomai nuo to, kaip sparčiai bus įrengiama reikalinga infrastruktūra.

„Bundesveras dar niekada nėra užsienyje nuolatiniam buvimui dislokavęs tiek daug karių. Tai bus naujovė. Čia bus tikrai didelė brigada. Noriu priminti, kad iš viso bus 4,8 tūkst. karių ir dar papildomai civilių”, – aiškino B. Pistorius.

„2025-2026 metais perkelsime didžiąją dalį pajėgų – priklausomai nuo infrastruktūros sukūrimo. 2026 m. priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę integruosime į šią brigadą, performuodami į daugianacionalinį batalioną“, – aiškino jis.

Jis taip pat priminė, kad į Lietuvą bus perkelti du batalionai – 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas ir 203-iasis šarvuotasis batalionas. Pilną pajėgumą brigada turėtų įgyti 2027 m. pabaigoje.

„2027 m. pabaigoje brigada pasieks pilną operacinį pajėgumą“, – nurodė Vokietijos gynybos ministras.

Brigada bus pavaldi Vokietijos divizijai

B. Pistorius atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje dislokuota brigada bus pavaldi Vokietijos divizijai. Jis taip pat nurodė, kad 2028 metais Lietuvą pasieks ir vokiečių tankai.

„Mes sakėme, kad brigada 2025-2026 metais bus labai išplėsta ir 2027 metais pasieks pilną savo operacinį pajėgumą. (…) Ir ta įranga, kuriuos reikia brigadai Lietuvoje, ji bus užsakyta – pirkimo sąrašai dabar sudaromi, tikrinami“, – sakė Vokietijos gynybos ministras.

Jis taip pat užsiminė, kiek brigados dislokavimas Lietuvoje kainuos Berlynui.

„Aš galiu pasakyti, kiek ta brigada per mėnesį kainuoja. Vokietijoje (brigada – ELTA) kainuoja maždaug tarp 25-30 mln. eurų per mėnesį. O jeigu jūs dar pridėsite misiją užsienyje, tai galėsite įsivaizduoti, kiek iš viso tai kainuos“, – akcentavo B. Pistorius.

ELTA primena, kad 2022 m. vasarą Vokietija įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas kanclerio Olafo Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.

Visgi, ilgą laiką Lietuvoje tęsėsi intensyvios diskusijos dėl šio Berlyno pažado. Politikai nesutarė, ar reikėtų spausti Vokietiją, kad ši tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti nuolatiniu režimu dislokuota Vokietijos karių brigada. Politikai taip pat neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių paskelbtą komunikatą.

Debatus paskatino ir šių metų pavasarį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. Jis kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“.

Visgi, vasaros pradžioje B. Pistoriusas pareiškė, kad Berlynas pasirengęs visam laikui dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą.

Vėliau pranešta, kad šalys ketina pasirašyti dvišalį susitarimą dėl karių perkėlimo veiksmų plano.

Vokietijos gynybos ministerija paskelbė, kad į Lietuvą bus siunčiami 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas, dislokuotas Oberfichtacho mieste pietų Vokietijoje, ir 203-iasis šarvuotasis batalionas, dislokuotas Augustdorfe vakarų Vokietijoje.

Planuojama, kad pirmasis šarvuotosios brigados padalinys ir organizacinis štabas į Lietuvą atvyks 2024 metais, o didžioji brigados dalis bus perkelta iki 2026 m.

Augustė Lyberytė (ELTA)

Dalintis
Vėliausias komentaras
  • Ačiū.

PALIKTI KOMENTARĄ

Rekomenduojami video