SĄJŪDIS 1990 METAIS – PRISIMINIMŲ NUOTRUPOS

LIETUVOS PERSITVARKYMO SĄJŪDŽIO KRONIKA

1990 metų vasario 3–4 d. Vilniuje vyko Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) konferencija „Lietuvos kelias“, kurioje dalyvavo 4 tūkst. žmonių iš visos Lietuvos. Kupiškėnų – per 30 dalyvių.

Vasario 9 dieną – Lietuvos TSR AT prezidiumo įsakymu vasario 16-oji paskelbta valstybine švente – Lietuvos valstybės atkūrimo diena.

Vasario 16 dieną – Valstybės atkūrimo dienos paminėjimas: mitingas Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštėje, šv. Mišios Kupiškio bažnyčioje, eisena prie paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę savanoriams, dainos ir poezijos vakaras kultūros namuose (dalyvavo poetė Zita Lukošiūtė ir kompozitorius, dainų autorius Algimantas Kriuka.

Vasario 24 dieną – rinkimai į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą. Kupiškio rinkimų apygardoje Nr.101 du kandidatai – Leonas Apšega ir Algimantas Nasvytis. Rinkimus laimėjo L. Apšega.

Kovo 11 dieną – paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktas.

Kovo 24 dieną – vietinių liaudies deputatų tarybų rinkimai. Sąjūdžio remiami kandidatai laimėjo 13 vietų taryboje iš 38. Rajono tarybos pirmininku išrinktas Jonas Blaževičius, rajono valdytoju – Petras Večkys.

Balandžio 21–22 d. – LPS 2-asis suvažiavimas Vilniuje. Priimami nauji įstatai, programa. Lietuvos persitvarkymo sąjūdis liko judėjimu, tik šiek tiek pakeitė pavadinimą – Lietuvos sąjūdis (LS).

Šiame suvažiavime dalyvavo kupiškėnų delegatai Algis Graužinis, Algimantas Baniulis, Vilija Morkūnaitė, Algimantas Seibutis, Angelė Karosienė, Audrius Daukša, Juozas Buzas. Dar keletas kupiškėnų suvažiavimą stebėjo svečių teisėmis.

Gegužės 27 dieną – Lietuvos sąjūdžio Kupiškio rajono 3-oji konferencija (Viešosios bibliotekos salėje). Lietuvos sąjūdžio seimo nariu išrinktas Algimantas Baniulis. Išrinktas LS Kupiškio rajono seimelis (iš 32 narių) ir jo taryba (9 nariai): Eugenijus Čiurlys, Virginija Juškienė, Rimantas Koževnikovas, Rimantas Mašauskas, Vytautas Mockus, Kęstutis Navickas, Alfonsas Pivoriūnas, Kazys Stančikas, Algis Stanionis. Atsisveikinta su vienu iš Kupiškio sąjūdžio kūrėjų ir tarybos pirmininku Algiu Graužiniu (išvyko gyventi į Panevėžį).

Rugpjūčio 27 dieną – Seimelio tarybos posėdyje sekretore paskirta kupiškietė D. Ragelytė.

Spalio 23 dieną – laikraštyje „Kupiškėnų mintys“ pasirodė LS Kupiškio rajono seimelio puslapio „Opozicija“ pirmas numeris.

Gruodžio 1 dieną – Sąjūdžio žmonių pasitarimas viešosios bibliotekos salėje, į kurį susirinko nedaug kupiškėnų. Dalyvavo svečias iš Vilniaus, LS narys Georgijus Jefremovas. Sąjūdžio veikla priblėso. Per pasitarimą ir spaudoje kelti retoriniai klausimai, ar reikalingas Sąjūdis, jei taip, tai iš kur ateis jį maitinančios naujos jėgos. Gal iš tiesų nebe Sąjūdžio metas? Gal jis jau atliko savo misiją?

Linos Matiukaitės inf.

****

Kai nori sužinoti apie praeitį, dažnai sunku pasikliauti amžininkų prisiminimais. Jie gali būti netikslūs. Dažniausiai išlieka tik akimirkos įspūdis.

Tokiais momentais pagalvoji, kokią unikalią reikšmę turi dienoraščiai.

Deja, juos nedaug kas rašė, o šiandien vargu ar kam kyla tokia mintis.

Bet yra žiniasklaida, kuri fiksavo ir tebefiksuoja kasdienius įvykius.

Taigi norėdama prisiminti ir suvokti, kas vyko 1990 metais, ne tik kalbinau žmones, bet ir pasklaidžiau to meto „Kupiškėnų minčių“ laikraščio numerius.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Politikos aktualijos

Tai Lietuvai buvo esminio pasikeitimo laikotarpis. 1990 metų kovo 11 dieną paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas.

Bet iki tos lemtingos dienos vyko sunkus parengiamasis darbas. Lietuva ir Sąjūdis rengėsi Aukščiausiosios Tarybos rinkimams. Vėliau rajonuose surengti ir vietinės valdžios rinkimai.

Šios aktualijos atsispindėjo ir Kupiškio sąjūdiečių veikloje. Baigiantis 1989 metams rajono Sąjūdžio koordinacinio centro posėdyje kalbėta apie kitų metų vasario 3 dieną Vilniuje, sporto rūmuose, vyksiančią konferenciją „Lietuvos kelias“. Informuota, kad čia bus aptartas Sąjūdžio požiūris į Lietuvos ateitį, kokie konkretūs žingsniai bus daromi siekiant Lietuvos nepriklausomybės. Pranešta, kad šioje konferencijoje galės dalyvauti 50 aktyviausių sąjūdiečių. Kalbėta ir apie Sąjūdžio vaidmenį rinkimuose į Aukščiausiąją Tarybą.

Koordinacinis centras pasiūlė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) rajono tarybos narį K. Šarskų į rajono rinkimų komisiją, rinkimams į vietines tarybas.
1990 metų sausio 19 dieną rajoniniuose kultūros namuose Kupiškio sąjūdiečiai suorganizavo gyventojų susitikimą su kandidatais į Aukščiausiąją Tarybą – Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Seimo nariu architektu Algimantu Nasvyčiu ir Leonu Apšega, Kupiškio rajono žemės ūkio valdybos viršininku. Į tą susitikimą buvo atvykęs ir Kupiškyje išrinktas TSRS liaudies deputatas Marcelijus Martinaitis. Šį susitikimą straipsnyje „Pirmoji akistata su rinkėjais“ aprašė žurnalistė Zita Staškūnienė „Kupiškėnų minčių“ sausio 25 dienos numeryje.

Konstatuota, kad rinkimai gali būti atkaklūs ir nenuspėjami, nes abu kandidatai stiprūs.

Vienas gerai šalyje žinomas ir nusipelnęs architektas, sąjūdietis, o antras gerai pažįstamas ir gerbiamas rajono žmogus.

Pasak to straipsnio autorės, pasiklausius abiejų pretendentų kalbų, nesijautė didelių skirtumų tarp jų rinkimų nuostatų.

A. Nasvytis kalbėjo, kad dabar svarbiausia ne buitis, o Lietuvos laisvė.

L. Apšega sakė, kad iš pradžių bus sunku, bet galima ir su duona ir vandeniu pagyventi, kad toliau būtų geriau. Tikįs, kad Lietuva bus geresnė, gražesnė ir laisva.

Vis dėlto vasario pradžioje rinkėjams pristatydamas Sąjūdžio rinkimų programą A. Nasvytis akcentavo, kad rinkimai yra idėjų kova.

Sąjūdžio rinkimų programa patvirtinta 1990 metų vasario 3–4 d. Vilniuje vykusioje konferencijoje „Lietuvos kelias“.

Šią konferenciją per televiziją stebėjo „Kupiškėnų minčių“ žurnalistė Z. Staškūnienė ir savo įžvalgas pateikė straipsnyje „Vilčių diena“, kuris publikuotas 1990 metų vasario 10 dienos „Kupiškėnų minčių“ numeryje.

Konferencijos dalyviai konstatavo, kad ši programa patvirtinta per vėlai, nes iki rinkimų liko mažiau nei mėnuo.

Taip pat kalbėta apie demokratijos ir partokratijos santykį, apie daugiapartystę Lietuvoje, kuri jau yra.

Tarp konferencijos dalyvių išplatinta sociologinio tyrimo anketa. Reikėjo atsakyti, ar tuoj pat, ar dar šiek tiek palaukus reikėtų skelbti Lietuvos nepriklausomybę. Net 86 proc. pasisakė už greitą Nepriklausomybės skelbimą.

Vasario 24 dieną vykusiuose rinkimuose į Aukščiausiąją Tarybą daugiausia balsų surinko L. Apšega. Už jį balsavo 8868, prieš – 6834 rinkėjai.
A. Nasvytis gavo 6433 palaikymo balsus, o prieš balsavo – 9269.

A. Nasvytis su pergale nedelsdamas pasveikino L. Apšegą.

Šventiniai renginiai

Tais metais Kupiškyje Vasario 16-osios minėjimo renginiai prasidėjo Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštėje, kur sakytos šventinės kalbos ir skambėjo Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“.

Vėliau Kupiškio bažnyčioje už Lietuvos Nepriklausomybę aukotos šv. Mišios, buvo eisena į Kupiškio kapines prie paminklo už laisvę žuvusiems savanoriams. Muziejuje veikė ekspozicija, skirta Vasario 16-ajai, ir Latgalos keramikos darbų paroda.

Ta proga Kupiškio kultūros namuose vyko poezijos ir muzikos vakaras. Čia savo eiles skaitė žurnalistė ir poetė Z. Staškūnienė, dainas atliko Algimantas Kriuka.

Kupiškio kultūros centro režisierė Vilija Morkūnaitė sakė, kad jai kilusi mintis Vasario 16-osios proga pakviesti susitikti scenoje du kūrėjus kupiškėnus, kad jie pasamprotautų, kokia gali būti ateities Lietuva, ką rašo, ką neša į laisvą Lietuvą. Jų klausėsi pilna salė.

„Pamenu, kad Zita, pažėrusi visokių savo pasvarstymų, pasakė, kad laisvoje Lietuvoje jai dar labiau norėsis kalbėti apie meilę.

Vėliau ji skaitė savo eiles ir klausinėjo apie kūrybą Algimanto, kuris atliko keletą dainų ir pagal Zitos tekstus.

Šis renginys, kai kalbasi ir savo kūrybą pristato du menininkai, buvo išskirtinis reiškinys to meto masinių renginių fone.

Jo turinys buvo be lengvai nuspėjamų mitingų dainų, tokia graži ir įdomi dviejų kūrėjų improvizacija.

Tik vėliau Lietuvoje išpopuliarėjo tokie renginiai, kur vienas kūrėjas kalbina kitą“, – teigė V. Morkūnaitė.