Islandijos valdžios institucijos trečiadienį pranešė, kad svarsto galimybę pumpuoti vandenį ant lavos, jei įvyktų galimas ugnikalnio išsiveržimas, jau kelias savaites gresiantis Grindaviko miestui.
Vanduo būtų naudojamas lavos srautui atvėsinti ir nukreipti, taip apsaugant 4 000 žmonių turintį žvejybos uostamiestį Islandijos pietiniame Reikjaneso pusiasalyje.
Lapkričio 11 dieną miesto gyventojai buvo evakuoti po to, kai po Žemės pluta judanti magma sukėlė šimtus žemės drebėjimų – o tai yra įspėjimas apie tikėtiną ugnikalnio išsiveržimą – ir nuo to laiko regioną drebina tūkstančiai mažesnių drebėjimų.
Civilinės saugos institucijos ir Europos ekspertai įvertins galimybę „panaudoti aukšto slėgio pompas lavai atvėsinti, kad būtų apsaugotas Grindaviko miestas ir svarbi infrastruktūra“, – žurnalistams sakė Islandijos civilinės saugos ir nepaprastųjų situacijų valdymo vadovas Vidiras Reynissonas.
Šis metodas buvo taikytas 1973 metais, kai Heimaėjaus saloje, vos už 150 metrų nuo miestelio centro, netikėtai auštant žemėje atsivėrė plyšys. Tuomet gyventojams pavyko sulėtinti ir suvaldyti lavos plitimą.
„Šiandien vakare arba rytoj ryte į Islandiją atvyks vertinimo techninė grupė, kuri padės mums įvertinti galimybes“, – sakė V. Reynissonas.
Islandijoje yra 33 aktyvios ugnikalnių sistemos, t. y. daugiausiai Europoje, o išsiveržimai šalyje įvyksta vidutiniškai kas ketverius ar penkerius metus.
Grindavikas yra netoli Svartsengio geoterminės jėgainės, kuri yra pagrindinė elektros energijos ir vandens tiekėja 30-čiai tūkst. Reikjaneso pusiasalio gyventojų, taip pat gėlo vandens telkinio.
Be to, šalia yra Mėlynosios lagūnos geoterminių vandenų kurortas, populiarus turistų lankomas objektas, kuris atsargumo sumetimais buvo uždarytas.
Pastarosiomis dienomis valdžios institucijos aplink Svartsengio jėgainę statė sutvirtinimus, kad apsaugotų ją išsiveržimo atveju.
Živilė Aleškaitienė (AFP)