Apeliacinis teismas trečiadienį paskelbė keičiantis pirmos instancijos teismo sprendimą vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje.
Anksčiau išteisinti buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis pripažinti kaltais dėl kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu.
Apeliacinis teismas R. Kurlianskį pripažino kaltu dėl papirkimo ir prekybos poveikiu. Jam skirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, 18,8 tūkst. eurų bauda, taip pat jam 5 metams atimta teisė eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuose, Visuomenės informavimo įstatyme numatytose visuomenės informavimo priemonėse.
E. Masiulis teismo pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir neteisėto praturtėjimo. Buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui skirtas laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams, taip pat 5 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei konfiskuota 241 tūkst. eurų.
Apeliacinis teismas nusprendė kaltais pripažinti ir kitus anksčiau byloje išteisintus asmenis. Darbo partijos atstovas, Seimo narys Vytautas Gapšys pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, jam skirta 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat 5 metams iš V. Gapšio atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei nuspręsta iš jo išieškoti 8 tūkst. eurų.
Kaltais pripažinti ir buvęs liberalas Šarūnas Gustainis bei buvęs Seimo narys Gintaras Steponavičius. Š. Gustainis pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, jam skirta 18,8 tūkst. eurų bauda, taip pat 5 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei nuspręsta iš jo išieškoti 4,3 tūkst. eurų.
G. Steponavičius teismo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Jam skirta 15 tūkst. eurų bauda ir 4 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.
Apeliacinio teismo sprendimu kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažinti ir anksčiau išteisinti juridiniai asmenys byloje. „MG Grupei“ skirta 1,1 mln. eurų, Liberalų sąjūdžiui – 376,6 tūkst. eurų, o Darbo partijai – 300 tūkst. eurų bauda.
Apeliacinio teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
2022 m. balandį Vilniaus apygardos teismas buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG grupė“) viceprezidentą R. Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio vadovą E. Masiulį, eksparlamentarą Šarūną Gustainį, buvusį liberalą Gintarą Steponavičių, parlamentarą V. Gapšį, taip pat juridinius asmenys koncerną „MG Baltic“, dabar pakeitęs pavadinimą į „MG grupė“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją buvo išteisinęs.
Teismas: bylos dalyvius siejo korupciniai ryšiai
Apeliacinis teismas, pakeitęs pirmosios instancijos „MG Baltic“ byloje asmenis išteisinusio Vilniaus apygardos teismo sprendimą, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, neanalizavo ir nevertino visų aplinkybių, susijusių su koncerno „MG Baltic“ veikla, jo įtaka konkrečioms politinėms partijoms, o kartu ir korupcinių ryšių, siejusių byloje išteisintus asmenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai ir sukliudė išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti joje teisingą sprendimą.
„Koncerną „MG Baltic“, veikusį per R. Kurlianskį, ir E. Masiulį, Š. Gustainį, G. Steponavičių, atstovavusius politinei partijai Liberalų sąjūdžiui, bei V. Gapšį, atstovavusį politinei partijai Darbo partijai, siejo įprastines politikos ir verslo bendravimo ribas peržengiantys, t. y. korupciniai, ryšiai“, – nurodė Apeliacinio teismo teisėjų kolegija.
Teismas nustatė, kad R. Kurlianskio ir minėtų buvusių Seimo narių susitikimai, dažniausiai inicijuoti buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento, buvo ne atsitiktiniai, bet, priešingai – sistemingi, derinami prie Seime ar kitose valstybės ar savivaldybės institucijose tuo metu sprendžiamų koncernui „MG Baltic“ reikšmingų politinių klausimų.
„Per byloje inkriminuotus nusikalstamų veikų padarymo laikotarpius buvo fiksuoti sistemingi Kurlianskio ir minėtų Seimo narių susitikimai, kuriuos dažniausiai inicijuodavo būtent Kurlianskis. Ir tą darydavo neatsitiktinai, priderindamas šiuos susitikimus prie Seime ar kitose valstybės ar savivaldybės institucijose tuo metu sprendžiamų koncernui „MG Baltic“ reikšmingų politinių klausimų“, – dėstė bylą nagrinėjusios Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos pirmininkas Albinas Bielskis.
Anot teismo, tokių nuolatinių R. Kurlianskio apgalvotai suderintų susitikimų, juose vykusių pokalbių visuma atskleidžia, jog tarp R. Kurlianskio ir E. Masiulio buvo sudaryti korupcinio pobūdžio susitarimai“, – dėstė Apeliacinis teismas.
Kaip nurodė teismas, R. Kurlianskio ir E. Masiulio susitikimų metu abu asmenys suvokė, kad prašymai veikti konkrečiu būdu pateikiami ir pažadas šiuos veiksmus atlikti duodamas už neteisėtą materialinę naudą, dėl kurios turėjo būti susitarta vėliau. Vieno iš R. Kurlianskio ir E. Masiulio susitikimų metu, anot teismo, asmenys susitiko ir susitarė ne dėl paskolos ar teisėtos finansinės paramos partijai Liberalų sąjūdis, bet dėl konkretaus dydžio kyšio, o vėliau vykusiuose susitikimuose suderino ir jo perdavimo aplinkybes.
„Tokių aplinkybių visuma apeliacinės instancijos teismui leido konstatuoti, kad R. Kurlianskis papirkinėjo ir prekiavo poveikiu, o E. Masiulis – kyšininkavo ir prekiavo poveikiu“, – tvirtino teismas.
Kyšiai užmaskuoti kaip parama juridiniams asmenims
Anot Apeliacinio teismo, buvęs liberalas Š. Gustainis, Seime įregistruodamas Vartojimo kredito įstatymo pataisas bei asmeniškai balsuodamas už koncernui „MG Baltic“ palankią pataisą, veikė prašomas R. Kurlianskio. Tuometinis politikos, anot teismo, pataisos tekstą gavo būtent iš jo ir su juo derino veiksmus, žinodamas, kad už tai kaip kyšis viešajai įstaigai „Taikomosios politikos institutui“, kurio steigėju ir faktiniu vadovu jis pats buvo, jau skirta 8,7 tūkst. eurų parama.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, jog R. Kurlianskis prašė „darbiečio“ V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus, kad šie teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis,. Už šių susitarimų įvykdymą, teismo vertinimu, buvo susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie buvo gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.
Teismo vertinimu, buvęs Seimo narys G. Steponavičius, žinodamas, jog Š. Gustainio teikta Vartojimo kredito įstatymo pataisa yra svarbi R. Kurlianskiui, kaip koncerno „MG Baltic“ atstovui, balsavo taip, kaip buvo naudinga koncernui. Taip veikdamas G. Steponavičius, anot teismo, siekė gauti turtinės naudos – paramos Liberalų sąjūdžio, jo ir kitų partijos narių politinei veiklai finansuoti.
„Dėl šios politinės paramos skyrimo, apeinant teisės aktų reikalavimus, G. Steponavičius ir R. Kurlianskis konkrečiai susitarė įvykusių kelių susitikimų metu. Tokiais savo, kaip Seimo nario, veiksmais G. Steponavičius, Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, sulaužė duotą Seimo nario priesaiką, pažeidė sąžiningumo, skaidrumo, padorumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo principus ir dėl to didelę neturtinę žalą patyrė tiek Seimas, tiek Lietuvos valstybė“, – teigė teismas.
Juridiniai asmenys byloje pripažinti kaltais, atsižvelgiant į tai, kad jiems susitarimų metu atstovavo konkretūs asmenys. Apeliacinis teismas nurodė, kad R. Kurlianskis atliko neteisėtus veiksmus koncerno „MG Baltic“ naudai ir interesais, jis turėjo teisę atstovauti koncernui, priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti jo veiklą. Teismo vertinimu, reikšmingas pareigas ėjusių Liberalų sąjūdžio atstovų E. Masiulio, Š. Gustainio ir G. Steponavičiaus bei Darbo partijos atstovo V. Gapšio veiksmai taip pat buvo atliekami šių politinių partijų naudai ir interesais.
ELTA