NEGALIĄ TURINTIEMS SENJORAMS – DAUGIAU GALIMYBIŲ BŪTI AKTYVIEMS

Neretai sulaukus pensinio amžiaus žmones kamuoja vis didesnis vienišumo jausmas. Remiantis Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis, keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, išskyrus giminaičius.

Specialistų teigimu, sportas, savanoriavimas ar dalyvavimas kitose veiklose padėtų save realizuoti, atrasti naują bendruomenę ir sužadinti didesnį pasitenkinimą gyvenimu.

Nors turint negalią senjorams atsiranda dar daugiau trikdžių būti aktyviems, Kauno miesto socialinių paslaugų centro (KSPC) Socialinių paslaugų bendruomenės skyriaus vedėja socialiniams reikalams Evelina Gvergždienė teigė, kad vis daugiau neįgaliųjų senjorų pradeda domėtis teikiama fizinės ir psichosocialinės būklės gerinimo pagalba.

Kreipiasi vis daugiau senjorų 

Pasak E. Gvergždienės, socialinių paslaugų poreikis kiekvienam asmeniui vertinamas individualiai atsižvelgiant į asmens savarankiškumą.

„Kartais senjorai nedrįsta kreiptis socialinių paslaugų, kadangi paslaugos mokamos. Mokėjimas už socialines paslaugas priklauso nuo asmens pajamų. Paslaugos nemokamos tiems, kurių pajamos neviršija 314 eurų“, –kalbėjo ji, pridurdama, kad kiekviena savivaldybė sprendžia individualiai dėl socialinių paslaugų apmokėjimo tvarkos.

Kad ir kaip būtų, specialistė pastebi, kad vis daugiau senjorų ir jų artimųjų kreipiasi dėl socialinių paslaugų: „Vieni ieško būdų prasmingai veiklai dienos centruose, kiti dėl sveikatos apribojimų pagalbos namuose. Matome, kad socialinių paslaugų poreikis vis auga.“

Paslaugų gavėjų mažėjimas dienos centruose buvo jaučiamas koronaviruso pandemijos laikotarpiu. Mat tuomet buvusi kontaktinio bendravimo baimė darė įtaką senjorų apsisprendimui, kad paslaugos būtų teikiamos jų namuose.

„Šiuo metu situacija keičiasi ir, pastebėję senjoro abejones lankyti dienos centrą, kviečiame jame praleisti nors pusdienį. Tuomet senjoras turi galimybę susipažinti su darbuotojais, veiklomis, pamatyti dienos rutiną. Taip senjorui lengviau priimti sprendimą“, – sakė ji.

Stiprina fizinę sveikatą

KSPC atstovės teigimu, paslaugų dienos centre gavėjas kas dieną dalyvauja grupės užsiėmimuose su ergoterapeutu, kur atliekama ryto mankšta. „Esant geram orui, ryto mankšta vyksta parkuose ar kitose atvirose erdvėse“, – pridūrė ji.  

Atsižvelgiant į sveikatos būklę, vyksta individualūs fiziniai užsiėmimai senjorams: suteikiama galimybė minti dviratį, koordinacijai stiprinti naudojamas pusiausvyros lavinimo treniruoklis, rankų ir kojų treniruokliai.

Individualiems užsiėmimams pasitelkiami kamuoliukai, masažiniai voleliai, ergoterapinė masė, ratukai smulkiajai motorikai ir plaštakų pojūčių jautrumui gerinti. Šviesos terapijai naudojama „Bioptron“ lempa, skirta žaizdoms, randams gydyti, potrauminėms būklėms gerinti, skausmui malšinti.

„Kiekvienam neįgaliam senjorui pagal jo fizines galimybes randame jam tinkamus, patogius ir priimtinus fizinės sveikatos gerinimo būdus“, – teigė E. Gvergždienė.

Akcentuojama psichosocialinė gerovė

Nuo fizinės sveikatos stiprinimo neatsiejama ir psichosocialinė sveikata. E. Gvergždienė pažymėjo, kad paslaugų gavėjas dienos centre turi galimybę gauti psichologo individualių ar grupinių konsultacijų.

Be to, yra taikomos įvairios atsipalaidavimo technikos, mandalų spalvinimas, aromaterapijos ir kiti užsiėmimai.

„Organizuojamos užimtumo specialisto veiklos per stalo žaidimus, kryžiažodžių sprendimą, protmūšius skatina senjorus aktyviai leisti laiką. Mėgstamiausia senjorų pramoga – išvykos į gamtą, muziejus, kiną ar parodą, – patirtimi dalijosi specialistė. – Bendravimas ir bendrų veiklų atradimas, nauji potyriai jiems suteikia didelį džiaugsmą.“

Kur gauti daugiau informacijos?

Remiantis LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (LR SADM) duomenimis, socialinės paslaugos negalią turintiems žmonėms, kuriems reikalinga pagalba, yra teikiamos visose šalies savivaldybėse. Norintys gauti socialinių paslaugų, kurias skiria ir iš dalies finansuoja savivaldybė, negalią turintys asmenys, jų šeimos nariai, globėjai ar artimieji turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę, seniūniją, socialinį darbuotoją ar socialines paslaugas teikiančią įstaigą. 

Socialinės paslaugos gali būti teikiamos asmens namuose, savivaldybės įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose, bendruomenėse. 

Pagal socialinio darbuotojo nustatytus žmogaus su negalia ir jo šeimos socialinių paslaugų poreikius gali būti skiriamos ir teikiamos bendrosios ar specialiosios socialinės paslaugos.  Daugiau apie neįgalių senjorų fizinės ir psichosocialinės būklės gerinimą, kompensacijos dydžius ir kitos aktualios informacijosgalima rasti LR SAM ir LR SADM interneto svetainėse www.sam.lt, www.socmin.lt.

Užs. Nr.1386