ES vykdomoji valdžia trečiadienį rekomendavo valstybėms narėms pradėti formalias derybas su Ukraina ir Moldova dėl jų narystės, taip pat suteikti valstybės kandidatės statusą Gruzijai.
Šiuo pranešimu buvo parodyta didelė parama Kyjivui, kuris narystės siekia besipriešindamas Rusijos invazijai.
Visų 27 ES narių vadovams dar teks pasirašyti atitinkamus nutarimus gruodį įvyksiančiame viršūnių susitikime.
„Šiandien – svarbi diena, kadangi būtent šiandien komisija rekomendavo tarybai su Ukraina ir Moldova pradėti derybas dėl stojimo“, – kalbėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
ES vadovė sakė, kad iki nustatant oficialią derybų dieną, Ukraina ir Moldova turėtų užbaigti likusias reformas.
Ji minėjo, kad daugiau informacijos apie pasiektą pažangą bus paskelbta 2024 m. kovą.
„Ukraina toliau susiduria su dideliais sunkumais ir patiria Rusijos karo sukeltą tragediją, tačiau ukrainiečiai, kariaudami dėl savo išlikimo, taip pat įgyvendina esmines savo šalies reformas“, – sakė U. von der Leyen.
Ukraina narystės Europos Sąjungoje ėmė siekti netrukus po to, kai 2022 m. Maskva pradėjo savo plataus masto invaziją. Tų pačių metų gegužę jai buvo suteiktas valstybės kandidatės statusas.
Komisija tuomet nustatė septynias gaires, kurias Kyjivas turi pasiekti, įgyvendindamas savo reformas, įskaitant kovą su sukčiavimu ir oligarchų galios apribojimą, kad būtų galima pradėti derybas.
U. Von der Leyen sakė, kad Ukraina jau atliko „gerokai daugiau nei 90 procentų reikalingų veiksmų“.
Maskvos siekiu ja destabilizuoti besiskundžianti Moldova prašymą priimti ją į ES pateikė kartu su Ukraina, jai taip pat buvo nurodyta, kokias reformas ji turi įgyvendinti.
Gruzijai nepavyko kartu su kitomis dviem šalimis gauti kandidatės statuso, nes nerimą kėlė jos vyriausybės pasirinkta kryptis.
Tačiau komisija nurodė, kad dabar šalis turėtų oficialiai tapti kandidate, su sąlyga, kad ji įgyvendins likusias reformas.
Bosnijai, kuri oficialiai kandidate tapo gruodį, nepavyko užsitikrinti aiškios paramos deryboms pradėti.
Tačiau U. von der Leyen teigė, kad „mūsų durys yra plačiai atvertos ir mes kviečiame Bosniją ir Hercegoviną“.
„Žinoma, norint žengti pro šias duris, Bosnija ir Hercegovina turi imtis tam tikrų veiksmų, rodyti rezultatus, tačiau durys šiuo metu atvertos labai plačiai“, – kalbėjo ji.
Net jeigu karo krečiama Ukraina ir pradės derybas, turės praeiti ilgas reformų procesas, galintis trukti metus ar net dešimtmečius, kol ji galės prisijungti prie ES.
Turkija derybas dėl stojimo pradėjo 2005 m., tačiau jose pasiekta aklavietė. Įstrigo ir Albanijos, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos bei Serbijos derybos.
Jūras Barauskas (AFP)