PATAISOS DĖL ORGANŲ DONORYSTĖS MODELIO PAKEITIMO: VISUOMENEI REIKIA SUBRĘSTI

Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) nariai praėjusią savaitę svarstė pataisas dėl organų donorystės modelio pakeitimo. Nors komitetas neatmetė Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pakeitimo projekto, tačiau jis buvo grąžintas tobulinti.

Įstatymo pataisos numato donorystės modelio pakeitimą iš informuoto į numanomo sutikimo – kai visi piliečiai yra laikomi potencialiais organų donorais, nebent yra išreiškę nesutikimą.

Pagal Lietuvoje šiuo metu taikomą organų donorystės modelį, žmogus, norintis po mirties tapti potencialiu organų donoru, turi pasirašyti sutikimą ir gauti Donoro kortelę.

Tuo tarpu pagal numanomo sutikimo donorystės modelį visi šalies piliečiai yra laikomi potencialiais organų donorais, nebent išreiškė nesutikimą. Vis dėlto, yra paliekama galimybė rinktis – sutikti arba nesutikti, o prireikus ir pakeisti nuomonę.

Tiek informuoto, tiek numanomo sutikimo atveju yra prašoma ir artimųjų raštiško sutikimo dėl organų donorystės.

Projektas grąžintas tobulinti dėl visuomenės nepasirengimo pokyčiams

Seimo narei Jurgitai Sejonienei vasarą pateikus įstatymo pakeitimo projektą, visuomenėje kilo sumaištis. Gyventojams pamanius, kad pataisos dėl donorystės modelio pakeitimo priimtos, nesutikimus organų donorystei po savo mirties per parą pateikė daugiau nei 500 žmonių. Dėl patirtos žalos tiek Seimo nariai, tiek Sveikatos apsaugos ministerijos bei jai priklausančio Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) atstovai prašė komiteto šiuo metu nepritarti pataisoms.

„Jau yra labai daug sumaišties įnešta į visuomenę ir matome, kad tam tikra žala yra padaryta“, – Sveikatos reikalų komiteto posėdyje kalbėjo parlamentaras Aurelijus Veryga.

Nors dauguma posėdyje dalyvavusių sutiko su tuo, kad Lietuvai reikalingi organų donorystės modelio pokyčiai, akcentuota, kad visuomenė dar nėra tam pasiruošusi.

„Reikalingas visuomenės brandinimas, visuomenės švietimas, komunikavimas, kad donorystės skaičiai augtų, o ne kristų“, – sakė NTB Teisės ir veiklos priežiūros skyriaus specialistė Aušra Motiejūnė.

„Neprieštaraujame, kad reikia judėti tokio modelio link, ir, žvelgiant į laukiančiųjų transplantacijos skaičius, kryptis turėtų būti tokia. Bet reikalinga suprasti, kad visuomenę paruošti tokiam koncepcijos pasikeitimui tikrai reikia. Mes pritariame pačiam principui, bet manome, kad tai turėtų būti atidėta, kol nėra iki galo paruošta visuomenė, atliktos informacinės kampanijos, kol neturime aiškaus pritarimo iš visuomenės“, – pabrėžė sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.

Įstatymo pakeitimo projekto autorė J. Sejonienė mano, kad sumaištis visuomenėje yra laikina. Anot jos, šiuo metu reikia kovoti su paskleista dezinformacija ir didinti finansavimą organų donoryste užsiimančioms įstaigoms.

„Šitam projektui, tokiam, koks jis yra, iš esmės kritikos nėra. Kritika didžiausia yra galbūt dėl to, kad yra sumaištis visuomenėje, kuri, aš neabejoju, yra laikina. Kova su dezinformacija yra būtina, kaip ir būtina didinti finansavimą, pirmiausia koordinatorių brigadoms ir panašiai“, – posėdyje kalbėjo parlamentarė.

Daugumos Sveikatos reikalų komiteto narių balsais, nutarta projekto neatmesti ir grąžinti jį tobulinti.

ELTA primena, kad vasarą pateikus Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pakeitimo projektą, visuomenėje paskleista dezinformacija apie numanomo sutikimo modelio įsigaliojimą. Visgi, tokia informacija buvo paneigta, tačiau neišvengta žalos.

Nesutikimus organų donorystei po savo mirties per parą pateikė daugiau nei 500 žmonių, NTB taip pat sulaukė kreipimųsi su klausimais, kaip tai padaryti ir kas keisis nuo liepos 1 dienos.

Irtautė Gutauskaitė (ELTA)