Baltijos jūroje kilus audrai, kurios sukeltas bangavimas savo piką turėtų pasiekti ne anksčiau nei šios dienos vakare, penktadienio rytą pasirodė pirmieji pranešimai apie apsemtas Vokietijos ir Danijos pakrantes.
Po vandeniu atsidūrė arti jūros esančios Vokietijos uostamiesčių Flensburgo, Kylio, Liubeko ir Vismaro gatvės, taip pat tarp šių miestų esantys regionai.
Dėl audros, kuri, kaip manoma, turėtų užklupti ir pietinius Švedijos rajonus, Vokietijoje ir Danijoje kai kur nutrauktas susisiekimas keltais. Iki vėlyvo penktadienio ryto Kopenhagos oro uoste buvo atšaukta maždaug 10 proc. skrydžių.
„Prognozuojama, kad stiprūs vėjo gūsiai Baltijos jūros pakrantėje ir salose tęsis iki (šeštadienio) antros valandos nakties,“ – naujienų agentūrą dpa Hamburge informavo Vokietijos orų tarnybos (DWD) meteorologė Anne Wiese.
Vokietijos jūrų ir hidrografinės agentūros manymu, didžiausias audros sukeltas bangavimas tiek Kylio, tiek Liubeko įlankose turėtų būti stebimas penktadienį po pietų ir vakare.
Danijos ir Vokietijos pasienyje esančiame Flensburgo fiorde vandens lygis gali pakilti iki 2 metrų virš vidutinės aukščiausio vandens pakilimo žymės, savo tinklalapyje rašo agentūra. Tai būtų aukščiausias fiorde per šimtą metų užfiksuotas vandens lygis.
„Vanduo artinasi,“ – Flensburgo policijos atstovė sakė naujienų agentūrai dpa. „Jis jau prie mūsų durų.“
Prognozuojama, kai kuriose Danijos dalyse audros sukeltas potvynis bus dar didesnis, o Danijos meteorologijos instituto (DMI) sinoptikai perspėja, kad vandens lygis gali pakilti net 2,4 metro virš vidutinės aukščiausio vandens pakilimo žymės.
Prognozuojamą štorminį potvynį sukelia stiprūs vėjo gūsiai, stumiantys vandenį link kranto. Tokie patys vėjo gūsiai stūmė vandenį atgal į Šiaurės jūrą, kai ja judėjo audra – dėl to smarkiai nukrito vandens lygis, buvo sutrikdyta laivyba.
Jūras Barauskas (DPA)