Per patį vidurvasarį, liepos 11 dieną, Lietuvai pagražinti draugijos Kupiškio skyriaus nariai pasižvalgė po gražiausias rajono sodybas, kurių šeimininkai sutiko dalyvauti tokioje apžiūroje-konkurse.
Konkursui sodybas rekomendavo seniūnijos. Aplankytos aštuonios sodybos Kupiškio, Noriūnų, Subačiaus, Skapiškio ir Šimonių seniūnijose.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Vertinimo kriterijai
Apie sodybų vertinimo kriterijus papasakojo Lietuvai pagražinti draugijos Kupiškio skyriaus pirmininkas Rimvydas Latvys. Pasak jo, vertinta augalijos įvairovė, želdinių būklė, vešlumas, dekoratyvumas, daržo, gėlyno sutvarkymas ir priežiūra, originalumas, sklypo žymėjimo ribos (apželdinimas, tvoros ir pan.).
Taip pat atsižvelgta į tai, ar sodybos šeimininkai laikosi aplinkosaugos reikalavimų, t. y. kaip tvarkomos buitinės atliekos, komposto duobės ir kiti įrenginiai. Dar vienas vertinimo kriterijus buvo pastatų būklė, originalumas (etnografinių elementų, spalvų, medžiagų, būdingų regionui, panaudojimas) ir funkcionalumas.
Vertinimo komisijos nariai pasiūlė vertinant atsižvelgti į tai, ar sodybose yra inkilų, gandralizdžių, bitynų, gyvūnų ir kt.
„Lapkritį planuojame kupiškėnus pakviesti į renginį ir supažindinti su gražiausiomis rajono sodybomis. Tuomet paaiškės ir apžiūros-konkurso „Gražiausia Kupiškio rajono sodyba“ laimėtojas, bus padėkota visiems šio konkurso dalyviams“, – sakė R. Latvys.
Senelių žemėje
Pirma aplankyta sodyba šalia Kupiškio, Slavinčiškio kaime, gerokai visus nustebino ir buvo netipiška. Čia 2 hektarų plote kaunietės, kraštovaizdžio architektės Vilmos Vebeliūnienės, įvairiai sukomponuotų ir pasodintų augalų karalija.
Brandžių pušų pavėsyje pailsėti tarsi kviečia pakabintas hamakas ir aplink laužavietę sustatyti mediniai krėslai.
Moteris Slavinčiškyje vasaroja. Tai buvusi jos senelių iš mamos pusės, Viktorijos ir Jono Petrulių, žemė. Jų senoji sodyba buvo kitoje kelio pusėje, kur pastatytas asfaltbetonio cechas. Vėliau čia atgautoje žemėje jos tėvai Julija ir Vilhelmas Vaitiekūnai pradėjo kurtis.
Pasistatė namelį, dirbo žemę ir būdavo per vasarą. Žiemoti sugrįždavo į Kauną. Tos išlakios pušys tėvo sodintos prieš dvidešimt trejus metus.
Beje, jis irgi buvo kilęs iš Kupiškio krašto, iš Keginių kaimo. Mama čia, be kita ko, atvažiuodavo tapyti. Buvo baigusi meno mokyklą. Abiejų tėvų jau nebėra tarp gyvųjų. Po jų mirties ši vieta kurį laiką buvo apleista.
Plačiau skaitykite liepos 15 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF
Autorės nuotrauka
Autorės nuotrauka