Smagu išgirsti, kad gerai sekasi iš Kupiškio krašto kilusiems žmonėms. Birželio pradžioje Vilniaus dailės akademijos mados dizaino bakalaurai pristatė viešai savo baigiamuosius darbus. Juos pastebėjo ir šalies žiniasklaida, plačiai aprašiusi šį renginį.
Almantas Kunskas, mūsų kraštietis, užaugęs Šiaudinių kaime, Subačiaus seniūnijoje, buvęs Subačiaus gimnazijos abiturientas, yra tarp tų bakalaurų ir pristatė labai spalvingą, keliančią nuotaiką bei akį traukiančią drabužių kolekciją „Gyvenimas kaip kaleidoskopas“.
Apie studijas, išsipildžiusius lūkesčius, kūrybinę virtuvę bei ateities planus su Almantu ir pasikalbėjome.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Ar studijos atitiko Tavo lūkesčius? Ar studentiška realybė skyrėsi nuo pirminio įsivaizdavimo apie mados dizainą?
Viskas, ko tikėjausi, taip ir buvo. Tik nukrito rožiniai akiniai nuo akių. Iš pradžių romantizuotai, su didžiule pagarba žvelgiau į mados dizaino srityje dirbančius žmones. Mačiau labiau tą parodinę, glamūrinę jų veiklos pusę.
Kai pats pradėjau toje srityje suktis, pamačiau, kad tos romantikos ir glamūro čia nėra daug – tik juodas darbas, jei nori kažką pasiekti.
Lūkesčiai buvo susiję su mada. Jie keitėsi kartu su mano, kaip asmenybės, branda.
Žinau, kad Tau studijas teko derinti su darbu. Kaip visur suspėdavai?
Beveik visą laiką studijas derinau su darbu. Dirbau ir picerijoje, ir kitokius studentams tinkamus darbus. Kartais ir su būsima specialybe susijusius, pvz., stiliaus konsultanto. Para turi 24 valandas. Tai būdavo ir bemiegių naktų. Nelengva. Šiuo atveju labai svarbu laiko planavimas. Teko imtis papildomo uždarbio, kad galėčiau tęsti studijas ir įgyvendinti savo svajones. Mados dizaino sfera labai imli finansams.
Esu jaunas žmogus. Mano kūrybą dar mažai kas žino, mažai kas tiki manimi. Nelabai turėjau ir turiu finansinių rėmėjų. Tenka suktis pačiam.
Čia įžvelgiu ir privalumą. Nereikia taikytis prie rėmėjų, užsakovų norų. Galiu laisvai kūrybiškai reikštis. Finansavimas iš šalies gerai, bet jis kūrėją įspraudžia į rėmus.
Manau, kad pragyventi iš to, ką kuri, didelis menas. Pastangos pačiam rasti resursų kūrybiniams planams įgyvendinti, ugdo savarankiškumą, moko atsakingo požiūrio į darbą. Bėda tik nuolatinė laiko stoka. Bandau visur suspėti.
Plačiau skaitykite liepos 8 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF
Vyginto Skaraičio nuotrauka