Šiemet Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido ketvirtą – paskutinę enciklopedinio leidinio apie Lietuvos partizanų kovas knygą – „Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis“ 2-ąją dalį.
Čia pateikiami mūšiai ir kautynės, vykusios Žaliosios rinktinės Vytauto ir Algimanto apygardų teritorijose.
Birželio 14 dieną šį leidinį Kupiškio viešojoje bibliotekoje visuomenei pristatė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyr. istorikės Rūta Trimonienė ir Dalia Urbonienė, šio, atlaso forma pateikto, leidinio vienos iš autorių.
Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ
Knygų struktūra ir kontekstas
Leidinyje sukaupta ir suklasifikuota daug išsamios informacijos: Lietuvos laisvės kovotojų žūties datos, vietos ir aplinkybės.
Pasak R. Trimonienės, jis esmingai papildytas žemėlapiais, kuriuose pažymėtos minimų kautynių vietos, jų metai ir aprašymo numeriai. Leidinys iliustruotas archyvinėmis Lietuvos partizanų ir jų kovą įamžinančių memorialų, paminklų ir kitų atminimo ženklų nuotraukomis, pateikiami išsamūs iliustracijų aprašai ir asmenvardžių rodyklė. Ši knyga padės išsamiau susipažinti su Lietuvos partizanų kova, geriau suvokti laisvės kovos mastą ir netektis.
„Lietuva, kai vyko partizaninis karas, buvo suskirstyta į tris dalis: Pietų Lietuvos partizanų sritį, vadinamą Nemunu, Vakarų Lietuvos sritį, vadinamą Jūros dalimi, ir labai didelę teritoriją apimančią Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritį.
Aš dalyvavau rengiant visas partizaninių kovų atlaso knygas. Pirma knyga (2008 m.) buvo skirta Pietų Lietuvos partizanų sričiai, į kurią įėjo Dainavos (žymiausias partizanas Adolfas Ramanauskas-Vanagas) ir Tauro apygardos.
Antra knyga skirta Vakarų Lietuvos partizanų sričiai, į kurią įėjo Kęstučio (žymiausias partizanas Jonas Žemaitis-Vytautas, kuris buvo paskelbtas 4-uoju Lietuvos prezidentu), Prisikėlimo ir Žemaičių apygardos. Trečdalį Lietuvos apėmė Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis.
Čia buvo 4 apygardos, o Biržų krašte veikė nepriklausanti jokiai apygardai vadinamoji Dariaus ir Girėno rinktinė. Ji 1950 metais prijungta prie Vyčio apygardos.
Šiaurės rytų partizanų sritį mes skėlėme į dvi dalis. Pirma dalis išleista 2014 metais. Ji apėmė Didžiosios kovos apygardą, Vyčio apygardą, Dariaus ir Girėno rinktinę, kuri vėliau prijungta prie Vyčio apygardos.
Antra šios partizanų srities istorijos knyga apima Vytauto ir Algimanto apygardas. Taip pat į knygą įtraukta ir Žalioji rinktinė, kuri veikė dabartinėje Radviliškio, Pakruojo rajonų teritorijoje, iš dalies ir Panevėžio bei Kėdainių rajonų teritorijoje.
Ji turėjo tapti ketvirta apygarda su Lietuvos laisvės sąjungos pavadinimu. Deja, visi jos vadai žuvo 1946–1947 metais ir išaugti tai rinktinei į apygardą nebuvo lemta. Rinktinė skilo į dvi dalis.
Žalioji prisijungė prie Algimanto apygardos, o Lietuvos žalioji – prie Prisikėlimo apygardos. Žalioji rinktinė taip pat įtraukta į šio atlaso paskutinę dalį“, – apie visus keturis leidinius ir jų turinį pasakojo R. Trimonienė.
Plačiau skaitykite birželio 22 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF
Autorės nuotraukos