PARKO SODINIMO UOŠVĖS LIEŽUVYJE PERIPETIJOS

Dabar ne tik kupiškėnai, bet ir visa Lietuva žino apie vieną gražiausių šalyje lankytinų vietų Uošvės Liežuvio pusiasalį prie Lėvens tvenkinio, vadinamųjų Kupiškio marių.

Istorija taip susiklostė, kad ši vieta irgi susijusi su Sąjūdžio veikla. Apie tai byloja ir stovas su atminimo lenta, kurioje įrašyta, kad 1988 metų spalio 31 dieną Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Kupiškio iniciatyvinės grupės pakviesti kupiškėnai pradėjo sodinti parką, skirtą Lietuvos atgimimui.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Įžanginis žodis

Pradėjus gilintis į to parko istoriją, paaiškėjo, kad ne visi vienodai prisimena jo sodinimo laiką. Bet tai tik nedideli niuansai, maždaug su geros savaitės paklaida. Juk svarbiausia, kad parkas klesti ir tapo mėgstama žmonių poilsio vieta.

Remiantis rajoninio laikraščio „Komunizmo keliu“ paskelbta Skirmantės Lukšaitės informacija „Pusiasalyje sušlamės parkas“, visuotinė parko sodinimo talka Uošvės Liežuvyje vyko 1988 metais spalio 25 dieną, antradienį. Jis šioj informacijoje įvardijamas kaip kupiškėnų parkas.

Povilas Gurklys, Sąjūdžio Kupiškio iniciatyvinės grupės narys tuo metu dirbo komunalininkų įstaigoje vyr. inžinieriumi. Tad iš dalies buvo atsakingas ir už miesto želdynų formavimą. Jis sakė, kad gerai atsimena Atgimimo parko sodinimą Uošvės Liežuvyje. Tokį pavadinimą tam parkui sugalvojo sąjūdiečiai. Tai buvo daugeliui priimtinas, atitinkantis laiko dvasią pavadinimas.

„Su Algiu Graužiniu turėjome patirties organizuojant masines miesto tvarkymo, medelių sodinimo ir panašias talkas. Taigi suburti žmones naujo parko sodinimui nebuvo sunku. Reikėjo skubėti, nes ėjo į pabaigą rudeninis medelių sodinimo metas.

Buvo privežta galybė visokių medelių iš įvairių medelynų. Planuota pasodinti jų 88 rūšis, pagal 1988 metų skaičių. Profesionaliais patarimais padėjo miškininkas Steponas Maculevičius, tuo metu vadovavęs Kraštotvarkos laboratorijai, kuri buvo įkurta Palėvenėlėje ir rūpinosi Lėvens tvenkinio aplinkos sutvarkymu.

Parką spalio pabaigoje sodinti buvo sukviesti Kupiškio įstaigų, įmonių ir organizacijų kolektyvai. Jiems buvo priskirti atsakingi asmenys, kurie parodė, kas, kur, ką ir kaip turi pasodinti.

Nesunku buvo susigaudyti, ką daryti, nes buvo jau iškastos duobės, subedžioti kuoliukai su atitinkamais numeriais.

Žmonių nuo talkos neatbaidė ir žvarbus oras su šlapdriba. Jie atėjo darbuotis nešini trispalvėmis. Grojo muzika. Per pusdienį buvo atlikta didžioji darbu dalis. Likę medeliai buvo pasodinti kitą dieną ir parko teritorijoje, ir kitose miesto vietose.

Dar pamenu, kad rajono Komunistų partijos komiteto atstovai išsireikalavo sodinti ąžuoliukus ir vėliau gyrėsi, kad jie visi prigijo“, – pasakojo pašnekovas.

Kaip ten su tais ąžuoliukais buvo, pasak P. Gurklio, tiksliai pasakyti negalįs, Tiesa tokia, kad prigijo penkiasdešimt procentų tada pasodintų medelių. Anot miškininkų, tai buvo visai geras rezultatas. Pagrindas parkui buvo padėtas. Neprigiję medeliai vėliau atsodinti pagal senąjį to parko projektą.

„Gal dvejus ar trejus metus ta vieta, pasodinus medelius, buvo apleista, nešienaujama. Žmonės ten nemėgo lankytis. Gal ir gerai, kad taip nutiko. Medeliai prigijo, niekas jų nenulaužė. Vėliau, kai jau dirbau rajono valdytojo pavaduotoju, pradėjome salą šienauti, gražinti. Pamažu ta vieta tapo žmonių traukos centru. Iki tol kupiškėnai visokias masines šventes švęsdavo prie Pyragių ežero estrados.

Dabar ta vieta apgailėtinai atrodo. Tai ir nepagarba rajono Sąjūdžio istorijai. Juk čia įvyko pirmasis sąjūdiečių mitingas, turėjęs didžiulį atgarsį žmonių širdyse. Deja, Sąjūdžio istorija ilgą laiką buvo ignoruojama“, – apgailestavo P. Gurklys.

Priešistorė

Pašnekovas dar prisiminė, kaip Uošvės Liežuvio pusiasalis tapo sala ir kaip buvo ruošiama ten žemė parkui.

Darbai prasidėjo 1987 metais. Iki tol toje vietoje buvo lygi pieva. Tų pačių metų rudenį ji buvo suarta ir palikta per žiemą. Prieš tai marių pakrantėje buvo pilami akmenys, kad eroziją negraužtų kranto. Iš akmenų, užpiltų gruntu, buvo formuojamos saloje apžvalgos aikštelės.

Kitų metų pavasarį palygintas arimas, baigtos formuoti apžvalgos aikštelės. Rudeniop planuojamam parkui iš miesto tvarkymo lėšų buvo skirta pinigų medeliams įsigyti. Tuo metu jie nebrangiai kainavo. Prieš sodinimą medeliai buvo sumerkti į marias ar prikasti žemėje, kad šaknys nesudžiūtų.

Būta tik ginčų ar tas pusiasalis priklauso miestui. Sala ta vieta virto, kai melioratoriai iškasė kanalą. Kad žmonės lengviau galėtų į tą teritoriją patekti, buvo pastatytas per kanalą tiltas.

„Gelžbetoninę siją, gal 24 metrų, vežėme didžiuliu vilkiku per visą dieną iš Telšių. Tą tiltuką pastatė komunalininkai pagal mano projektą. Buvo numatyta, kad per jį nevažinės joks sunkiasvoris transportas“, – sakė P. Gurklys.

Miškininko akimis

Miškininkas Algirdas Gasiūnas šiuo metu dirba Kupiškio seniūnijoje ir yra atsakingas už Uošvės Liežuvio pusiasalio želdinius. Jis su šia vieta susijęs nuo 1988 metų, kai dirbo S. Maculevičiaus įkurtoje kraštotvarkos laboratorijoje. A. Gasiūnas patikslino, kad lapkričio mėnesio pirmomis dienomis medelių sodinimo talkos Uošvės Liežuvio pusiasalyje nebuvo.

Beveik viską pavyko pasodinti per spalio 25 dienos talką. Kitą dieną dar kažkiek medelių pasodino kraštotvarkos laboratorijos žmonės.

Tik buvo palikta vieta sąjūdiečiams, kad jie kaip ir kitos miesto įstaigos ar organizacijos, net ir bažnyčia, prisidėtų prie pusiasalio apželdinimo talkos. Gal sąjūdiečiai po Kardinolo V. Sladkevičiaus apsilankymo Kupiškyje ir pasodino ten medelius.

„Manau, kad lentelė su informacija, kad spalio 31 dieną pradėtas sodinti Lietuvos Atgimimo parkas, yra blefas. Ant Kraštotvarkos laboratorijos projekto buvo parašyta, kad čia bus kupiškėnų parkas. Kaip minėjau, jis anksčiau pradėtas sodinti“, – išsakė savo nuomonę pašnekovas.

Vėliau A. Gasiūnas daugiau darbavosi Palėvenėlėje prie marių aplinkos tvarkymo, kranto tvirtinimo akmenimis. Rūpinosi šios vietovės želdynais.
Jis dar prisiminė, kad tuo metu būta nesutarimų tarp Kupiškio miškininkų ir Kraštotvarkos laboratorijos vadovo S. Maculevičiaus.

„Miškininkai buvo Uošvės Liežuvyje pasodinę pušelių į melioracijos griovius. S. Maculevičius pareikalavo jas iškasti, nes reikia visą pusiasalio teritoriją išlyginti.

Rajono laikraštyje net straipsnis buvo pasirodęs, kuriame miškininkai kreipėsi į S. Maculevičių prašydami jo nebūti buldozeriu.

Viskas baigėsi tuo, kad grupė miškininkų, kurie dirbo kolūkinio pavaldumo miškuose, vadovaujami šviesaus atminimo kolegos Baranovskio, persodino per 100 pušelių už Laisvamanių kapinių šalia tvenkinuko priešais Kupiškio piliakalnį. Kurios liko nepersodinto, buvo sulygintos buldozerio su žeme. Takams sustumdyti, apžvalgos kalneliams suformuoti pusiasalyje buvo sutelktos net keturių rajonų melioratorių pajėgos.

Kur dabar yra paplūdimio futbolo aikštelė, norėta įrengti vaikų paplūdimį.

Ta vieta turėjo būti užlieta, bet per sekliai buvo iškasta ir liko negili maudykla, kuri ir neprisipildė vandens. Taigi dabar ten pripylus smėlio suformuota vieta žaisti pliažo futbolą.

Pagal S. Maculevičiaus projektą buvo iškastas kanalas. Guculai, iš Moldovos atvykę į Lietuvą dirbti, ten akmenimis tvirtino marių pakrantę aplink atsiradusią salą. Kai kur per mažai pridėta buvo akmenų. Prasideda kranto erozija. Reikėjo jų daugiau pridėlioti.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad Uošvės Liežuvio sutvarkymo ir apsodinimo projektas buvo tik S. Maculevičiaus galvoje. Jis vietoje viską dėliojo praktiškai tarsi iš brėžinio ir vadovavo pusiasalio tvarkymo darbams. Sekiojo paskui kiekvieną buldozerį su nurodymais, ką daryti. Tik vėliau buvo parengtas to parko projektas pagal esamą padėtį ant popieriaus“, – prisiminė A. Gasiūnas.