CAMINO LITUANO KELIO ATŠAKA – IR PER KUPIŠKIO RAJONĄ

Daugelis žmonių yra girdėję apie šv. Jokūbo kelią (isp. Camino de Santiago) – tai katalikų piligriminis kelias į Kompostelos Santjago miesto katedrą Ispanijoje kur, manoma, yra palaidotas Apaštalas Jokūbas. Šis kelias žinomas nuo viduramžių, jam jau per 1000 metų. 1993 m. Šv. Jokūbo kelias įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Camino de Santiago kelių tinklas driekiasi per visą Ispaniją. Juo kasmet eina šimtai tūkstančių piligrimų. Šio kelio atšakos driekiasi per visą Europą ir turi pavadinimą, susietą su konkrečia šalimi. Lietuva (Camino Lituano) taip pat yra prisijungusi prie Europos tarptautinio Šv. Jokūbo kelių tinklo.

Banguolė ALEKNIENĖ-ANDRIJAUSKĖ

Apie kelią ir jo bendruomenę

Camino Lituano kultūros kelias – pirmas ir vienintelis savarankiškai keliauti paruoštas 500 kilometrų šiuolaikinis piligrimų kelias, besidriekiantis per visą Lietuvą.

Keliu einantys piligrimai (keliautojai pėsčiomis) aplanko bažnyčias, koplyčias, šventvietes, piliakalnius, pažintinius takus, apžvalgos bokštus, archeologijos, gamtos paminklus, muziejus, dvarus, istorinio ir kultūrinio paveldo vietas.

Kelias sukurtas be jokių projektinių lėšų ar valstybės pagalbos: visus darbus atliko Camino Lituano bendruomenė ir savanoriai.

Išsamiau apie šią bendruomenę ir jos nuveiktus darbus galima sužinoti Camino Lituano interneto tinklapyje.

Apie šio kelio atšakos perspektyvas Kupiškio rajone pasikalbėjome su Camino Lituano vienu iš įkūrėjų, verslininku Mariumi Minkevičiumi, kuriam mūsų kraštas ne svetimas.

Sukurti Camino Lituano kelių tinklą mintis M. Minkevičiui kilo nuėjus piligriminį Šv. Jokūbo kelią (Camino de Santiago). Tai buvo jam puiki mėnesio pažintis su Ispanija. Pagalvojęs, kad ir Lietuvoje galėtų toks kultūrinis-turistinis kelias atsirasti. Iš pradžių su bendraminčiais patys išbandė 500 kilometrų maršrutą.

Oficialiai pirmąja kelio Camino Lituano atkarpa žygeiviai buvo pakviesti keliauti 2017 metais. Ji driekėsi juo Lazdijų iki Žagarės, Latvijos pasienio, per Alytų, Prienus, Kauną, Pakruojį. Vėliau to kelio atšakos nutiestos į šonus: Mažeikiai, Plungė, Kelmė, Telšiai ir Jurbarkas, Tauragė, Pagėgiai. Vėliau įsiliejo į jį Germaniškio, Biržų, Pasvalio ir Pakruojo atkarpa. Šiuo metu baigiama rengti kelio Camino Lituano atšaka nuo Biržų per Rokiškį į Anykščius. Toliau iš čia jis turėtų eiti Lenkijos link. Gal per Vievį.

Nori ir kupiškėnai

„Atsirado pastaruoju metu Kupiškio žmonių iniciatyva, kad šis kelias neaplenktų ir Kupiškio rajono.

Bendraminčių yra Uoginių amatų centre, tarp buvusių Kupiškio turizmo ir informacijos centro darbuotojų. Palėvenės dvare irgi lauktų tokių keliautojų. Stipri Palėvenės bendruomenė turėtų ką parodyti. Čia yra didžiulis kultūrinio paveldo potencialas – ir statiniai, ir kulinarija, ir amatai. Kurti nieko nebereikia. Tik svetingumo pro šalį keliaujantiems piligrimams, žygeiviams. Tik noro kitiems parodyti, ką turi gražaus, įdomaus. Galimybės keliautojams gauti nakvynę ir maitinimą už tam tikrą mokestį“, – teigė M. Minkevičius.

Plačiau skaitykite gegužės 20 d. „Kupiškėnų mintyse“ arba prenumeruokite PDF