2024/04/18

 

SEIMAS PRITARĖ BANKŲ SOLIDARUMO ĮNAŠUI

Kristinos Valytės nuotrauka

Antradienį Seimas galutinai pritarė Finansų ministerijos siūlomam laikinojo bankų solidarumo įnašo įstatymo projektui.

Priėmimo stadijoje už įstatymo projektą balsavo 103, prieš 12, susilaikė 13 balsavime dalyvavusių Seimo narių.

Plenarinio posėdžio metu buvo svarstomas ir parlamentaro Petro Gražiulio siūlymas, kad lėšos iš solidarumo įnašo būtų skirtos ne tik kariniam mobilumui bei infrastruktūrai, bet ir 50 proc. gyventojo patiriamų palūkanų už kreditą pirmam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti kompensavimui.

Šiai iniciatyvai Seimas nepritarė – už balsavo 55, prieš 56, susilaikė 13 parlamentarų.

Įstatymo projektu buvo norima nustatyti laikinojo solidarumo įnašo, taikomo dėl valstybės paramos priemonių ekonomikai skatinti taikymo, infliacijos ir pasikeitusios pinigų politikos krypties, susiformavus nelauktam reikšmingam finansiniam rezultatui, dydį, gautų lėšų panaudojimo tikslą, laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką.

Įgyvendinant įstatymą surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.

Palaikymą bankų solidarumo įnašui kol kas yra išreiškusi Seimo opozicija, o jo nepalaiko absoliuti dauguma Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos frakcijų atstovų.

Iniciatoriai tvirtina, kad dėl išskirtinių aplinkybių, nulemtų pasikeitusios geopolitinės situacijos Rusijos Federacijai 2022 m. vasario 24 d. pradėjus karą Ukrainoje, siekiant spartesnio NATO sąjungininkų gynybinių pajėgų dislokavimo Lietuvoje, ženkliai padidėjo poreikis finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus.

Prognozuojama, kad įgyvendinus įstatymus pagal tikėtiną scenarijų 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.

Laikinas solidarumo įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų, t. y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Tokiu būdu atsižvelgiama, kad susidariusi netipinė situacija susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos bei rinkos netobulumų Lietuvoje, o ne dėl finansų įstaigų verslo sprendimų.

ELTA

Dalintis
Komentarų nėra

Sorry, the comment form is closed at this time.

Rekomenduojami video